2025 m. valstybė išleido 23,1 mlrd. eurų – beveik tiek, kiek buvo planuota. Palyginti su 2024 m., išlaidos padidėjo beveik 3 mlrd. eurų. Tuo tarpu, lyginant su 2025 m. gautomis pajamomis, valstybės išlaidos buvo daugiau nei 5 mlrd. eurų didesnės.
Daugiausia lėšų skirta socialinei apsaugai (29 proc. visų išlaidų), mažiausiai – aplinkos apsaugai (0,7 proc.).
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. valstybės biudžeto pajamos siekė 18 mlrd. eurų – tai yra 358 mln. eurų daugiau nei planuota. Palyginti su 2024 m., pajamų surinkta 1,1 mlrd. eurų daugiau.
Išsamią valstybės biudžeto finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur taip pat pateikiami atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai analizuoti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. Lietuvos žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 3,8 mlrd. eurų, o didžiausią jos dalį – 2,4 mlrd. eurų (64 proc.) – sudarė augalininkystė. Per pastaruosius du dešimtmečius šis sektorius reikšmingai išaugo: didėjo tiek derlius, tiek dirbami plotai, tačiau kai kuriose srityse ryškėja ir mažėjimo tendencijos.
Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. Daugiausia – Ukrainos (79 868), Baltarusijos (50 286), Rusijos (13 723) ir Uzbekistano (10 545) piliečiai.
Per metus leidimus turinčių užsieniečių skaičius sumažėjo 921.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. į Lietuvą atvyko 7 679 užsieniečiais daugiau nei išvyko (26 550 atvyko ir 18 871 išvyko). Gali būti, kad dalis užsieniečių Lietuvoje apsilanko trumpam ir nesiregistruoja Migracijos departamente.
„Registrų centro“ 2026 m. sausio 3 d. duomenimis Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0–6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7–17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0–6 m. vaikų sumažėjo 21 716, o 7–17 m. amžiaus vaikų padaugėjo 510.
2025 m. Lietuvos muziejai sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus, apsilankė 6 019 879 žmonės (79 717 arba 1,3 proc. daugiau nei 2024 m.). Pernai daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus – 618 010 (-27 655, -4,3 proc.). 2024 m. daugiausiai lankytas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 2025 m. sulaukė 486 551 lankytojo (-245 201, -33,5 proc.).
VĮ „Registrų centro“ statistikos duomenimis Lietuvoje daugėja netekėjusių ir nevedusių gyventojų, o mažėja ištekėjusių ir vedusių. Per 2 metus, nuo 2023 m. nesusituokusių asmenų skaičius, atmetus nepilnamečius, padidėjo 13 609, o vedusių sumažėjo 19 456. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis santuokų skaičius nuo 21 347 (2016 m.) sumažėjo iki 13 059 (2025 m.).
Naujausiais „Sodra" 2026 m. statistiniais duomenimis kovo mėn. Lietuvoje dirbančiųjų vidutinis uždarbis siekė 2605,73 eurus, neatskaičius mokesčius – per metus padidėjo 9,25 proc. Bet tokį ir mažesnį mėnesio atlygį uždirbo 65 proc. dirbančiųjų. Tai apėmė Lietuvos dirbančiuosius, kurie dirbo ne mažiau nei 30 d. per mėnesį. Didžiausią mėnesio algą kovą uždirbo 43 m. kaunietis – 1 047 940 eurų neatskaičius mokesčių.
Dirbančiųjų skaičius 2026 m. kovą didėjo ir buvo 1 178 198 – 7158 daugiau nei vasarį arba 3768 daugiau nei prieš metus.
2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje buvo registruoti 642 450 asmenų. Per metus jų padaugėjo 10 215. Iš jų 571 137 (+7575) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Kitos šalies piliečių arba pilietybė nenurodyta pernai sostinėje registruota 71 313 (+2640). Galimai Vilniaus m. savivaldybės rudenį paskelbta GPM nuolaidos akcija naujai deklaruojantiems gyvenamąją vietą sostinėje padidino gyventojų skaičių.
Kaip skelbia Lietuvos kino centro (LKC) statistiniai duomenys, 2025 m. Lietuvoje daugiausia žiūrovų sulaukė lietuviškas filmas „Pietinia Kronikas”. Jį pamatė 412 521 žiūrovas ir buvo surinkta 3 144 187 Eur pajamų. Šis filmas tapo ir populiariausiu Lietuvoje rodytu filmu nuo 1993 m., iš pirmos vietos išstūmęs filmą „Įsikūnijimas. Vandens kelias” (2022 m., Lietuvoje žiūrėjo 354 369 žiūrovai)
Lietuvoje moters vardas Ona, o vyrų Jonas ir toliau lieka populiariausi. O tarp 2025 m. gimusių populiariausias mergaitės vardas buvo Sofija, o berniukų – Markas.
Nors Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, bet kiekvienais metais registruojamų transporto skaičius Lietuvoje didėja.
„Regitra“ statistiniais duomenimis 2026 m. sausio 3 dienai Lietuvoje viso buvo registruota 2 404 151 transporto priemonė. Per 2025 m. jų padaugėjo 93 671. Didžiausią dalį, 76,5 proc., sudaro M1 kategorijos lengvieji keleiviniai automobiliai. Jų 2026 m. pradžioje Lietuvoje buvo 1 831 270. Per metus lengvųjų automobilių padaugėjo 64 666.
2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje buvo registruoti 3 044 322 asmenys (per metus sumažėjo 9130 gyventojų). Iš jų 2 833 207 (93,25 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-14 272), 206 054 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies (+8058) ir 5061 (0,3 proc.) nenurodė savo pilietybės (-2916). Per 2025 m. Lietuvoje įregistruota 24 530 gimusių vaikų (palyginus su 2024 m. 1069 mažiau), o mirė 39 055 asmenys (-470). Natūrali demografija – minus 14 525 asmenys.