2026 m. rugpjūčio 27 d. „Sodros“ statistiniais duomenimis, 2026 m. liepą Lietuvoje visą mėnesį dirbo 1 191 502 apdraustieji. Tai yra 3 976 daugiau nei birželį ir 5 569 daugiau nei prieš metus.
Vidutinis mėnesio uždarbis liepą siekė 2 646,48 euro neatskaičius mokesčių. Per metus jis padidėjo 191,80 euro, arba 7,8 proc.
Liepą dirbo 4971 nepinametis – tai yra daugiausiai 2026 m. ir buvo 3529 didesnis nei birželį bei 576 didesnis nei prieš metus.
2025 m. Lietuvoje užregistruoti 2 835 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose žuvo 138 žmonės, o 3 302 buvo sužeisti. Palyginti su 2020 m., eismo įvykių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau žuvusiųjų sumažėjo 37, o sužeistųjų padaugėjo 99.
Nors kasmet Lietuvoje daugėja registruojamų transporto priemonių, eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, skaičius išlieka panašus.
2020 m. buvo nustatyti 1 265 tokių eismo įvykių pažeidėjai, o 2025 m. – 1 312.
Kaip rodo skelbiami „Regitros“ duomenys, Lietuvos gyventojai 2025 m. ir 2026 m. pirmąjį pusmetį daugiausia naujai registravo BMW automobilius. 2025 m. jų buvo įregistruota 15 974 – tai sudarė 13,9 proc. visų registruotų automobilių. 2026 m. pirmąjį pusmetį įregistruoti 9164 BMW automobiliai, arba 14,4 proc. visų registruotų automobilių.
Iš visų šių BMW automobilių 97 proc. buvo naudoti.
„3 serijos“ ir „5 serijos“ automobiliai 2025–2026 m. pirmąjį pusmetį sudarė apie pusę visų registruotų BMW lengvųjų automobilių.
Ekologiniam ūkininkavimui Lietuvoje naudojamos žemės naudmenos kasmet didėja. „Ekoagros“ duomenimis ekologinei augalininkystei, gyvulininkystei ir žuvininkystei naudojamas žemės plotas 2025 m. siekė 291 014 ha ir buvo didžiausias nuo 2012 m. (+125 tūkst. ha).
Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė 9,8 proc. nuo viso deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. 25 proc. žemės ūkio paskirties plotuose būtų dirbama ekologiškai.
Gamtą tausojančia ūkine veikla 2025 m. užsiėmė 3537 ūkio subjektai ir tai buvo didžiausias skaičius nuo 2012 m. (+918, +35 proc.). Šiuos duomenis pateikia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Lietuvoje registruotų transporto priemonių skaičius ir toliau didėja. „Regitra“ statistiniais duomenimis 2026 m. liepos 3 dienai Lietuvoje viso buvo registruotos 2 468 363 transporto priemonės. Per 2026 m. 1 pusmetį jų padaugėjo 64 212 (2,7 proc.). Iš jų, M1 kategorijos lengvųjų keleivinių automobilių. 2026 m. liepos 3 d. Lietuvoje registruota 1 876 309 – 45 039 daugiau nei metų pradžioje.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos 2025 m. siekė 4,06 mlrd. eurų ir, palyginti su 2015 m., padidėjo beveik du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu išlaidos išaugo 1,8 karto – nuo 1,4 mlrd. iki 3,95 mlrd. eurų. Pagal pajamas ir išlaidas PSDF biudžetas yra trečias pagal dydį Lietuvos viešųjų finansų sistemoje.
Lietuvoje miškai dengia daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Kasmet skelbiami duomenys leidžia įvertinti ne tik miškų būklę, bet ir sužinoti, kas valdo didžiausius miško plotus mūsų šalyje. Remiantis Lietuvos miškų valstybės kadastro ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, apžvelgsiu 50 didžiausių Lietuvos miško žemės valdytojų 2025 metais.
2025–2026 m. sezonas Vilniaus „Rytui“ buvo kontrastingas. Komanda pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo FIBA Čempionų lygos titulą ir po šešerių metų pertraukos pateko į Karaliaus Mindaugo taurės finalą, tačiau sensacingas pralaimėjimas LKL ketvirtfinalyje neleido įgyvendinti svarbiausio vietinio tikslo. Nepaisant nesėkmės Lietuvos čempionate, sezonas išliks istorinis dėl tarptautinio triumfo.
2025 m. Valstybės duomenų agentūra duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje gyvulininkystės produkcijos pagaminta už 1,4 mlrd. eurų. Tai sudarė 36 proc. visų žemės ūkyje sukurtų pajamų.
Per 2000–2025 m. laikotarpį Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje vyko pokyčiai – mažėjo melžiamų karvių, kiaulių ir arklių, ožkų skaičius, tačiau sparčiai augo paukštininkystė, avininkystė ir bitininkystė.
2025 m. valstybė išleido 23,1 mlrd. eurų – beveik tiek, kiek buvo planuota. Palyginti su 2024 m., išlaidos padidėjo beveik 3 mlrd. eurų. Tuo tarpu, lyginant su 2025 m. gautomis pajamomis, valstybės išlaidos buvo daugiau nei 5 mlrd. eurų didesnės.
Daugiausia lėšų skirta socialinei apsaugai (29 proc. visų išlaidų), mažiausiai – aplinkos apsaugai (0,7 proc.).
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. valstybės biudžeto pajamos siekė 18 mlrd. eurų – tai yra 358 mln. eurų daugiau nei planuota. Palyginti su 2024 m., pajamų surinkta 1,1 mlrd. eurų daugiau.
Išsamią valstybės biudžeto finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur taip pat pateikiami atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai analizuoti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. Lietuvos žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 3,8 mlrd. eurų, o didžiausią jos dalį – 2,4 mlrd. eurų (64 proc.) – sudarė augalininkystė. Per pastaruosius du dešimtmečius šis sektorius reikšmingai išaugo: didėjo tiek derlius, tiek dirbami plotai, tačiau kai kuriose srityse ryškėja ir mažėjimo tendencijos.
Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. Daugiausia – Ukrainos (79 868), Baltarusijos (50 286), Rusijos (13 723) ir Uzbekistano (10 545) piliečiai.
Per metus leidimus turinčių užsieniečių skaičius sumažėjo 921.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. į Lietuvą atvyko 7 679 užsieniečiais daugiau nei išvyko (26 550 atvyko ir 18 871 išvyko). Gali būti, kad dalis užsieniečių Lietuvoje apsilanko trumpam ir nesiregistruoja Migracijos departamente.