Remiantis 2026 m. spalio 2 d. „Registrų centro“ paskelbtais duomenimis, daugiausiai žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje valdė Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė – 2258 ha. Per metus jos valdomas plotas padidėjo 33 ha. Ji aplenkė prieš metus pirmavusią UAB „Zujų paukštyną“, kurios valdomas žemės plotas per metus sumažėjo 617 ha ir 2026 m. spalį siekė 1837 ha.
Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvos žemės ūkio paskirties plotų statistiką ir aprašysiu didžiausius juridinius žemės ūkio sklypų valdytojus kelių metų laikotarpyje.
Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos zis.lt skelbiamais duomenimis 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808,08 ha. Iš jos žemės ūkio paskirties – 1 590 651 sklypas, plotas – 3 708 055,27 ha. Tai sudaro beveik 63 proc. viso Lietuvos ploto. Žemės ūkio paskirties žemė apibūdinama kaip žemė naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, taip pat žemės sklype esančius miško plotus ir vandens telkinius.
Viešojoje erdvėje atveriant vis naujų duomenų apie veiklą Lietuvoje, galima sužinoti daug įvairios informacijos. Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvos miško plotų statistiką ir aprašysiu didžiausius juridinius miškų valdytojus kelių metų laikotarpyje.
zis.lt skelbiamais duomenimis 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808 ha. Iš jos miškų ūkio paskirties žemė sudarė 229 658 sklypai, kurių plotas – 1 815 642 ha Tai sudaro beveik 31 proc. viso Lietuvos ploto. Miškų ūkio paskirties žemė – žemė, kurią užima mišku apaugęs plotas (medynai), taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių pašarų aikštelės, miškui įveisti skirta žemė, miško valdose įsiterpusios žemės ūkio ir kitos naudmenos.