Vilnius ir Kaunas yra didžiausi Lietuvos miestai. Atitinkamai jų biudžetai taip pat yra didžiausi tarp šalies savivaldybių. Pavyzdžiui, 2025 m. Vilniuje buvo registruoti 618 tūkst. gyventojų. Tais metais miesto biudžeto pajamos siekė 1,57 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,58 mlrd. eurų. Kaune 2025 m. buvo registruota 303 tūkst. gyventojų, miesto biudžeto pajamos siekė 758 mln.

2026 m. rugsėjo 28 d. „Sodros“ statistiniais duomenimis, 2026 m. rugpjūtį Lietuvoje visą mėnesį dirbo 1 177 632 apdraustieji – 13 870 mažiau nei liepą, bet 5 406 daugiau nei prieš metus.

Vidutinis mėnesio uždarbis liepą siekė 2 602,15 euro neatskaičius mokesčių. Per metus jis padidėjo 239,35 euro, arba 10 proc.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos 2025 m. siekė 4,06 mlrd. eurųir, palyginti su 2015 m., padidėjo beveik du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu išlaidos išaugo 1,8 karto – nuo 1,4 mlrd. iki 3,95 mlrd. eurų. Pagal pajamas ir išlaidas PSDF

2025 m. valstybė išleido 23,1 mlrd. eurų – beveik tiek, kiek buvo planuota. Palyginti su 2024 m., išlaidos padidėjo beveik 3 mlrd. eurų. Tuo tarpu, lyginant su 2025 m. gautomis pajamomis, valstybės išlaidos buvo daugiau nei 5 mlrd. eurų didesnės.

Daugiausia lėšų skirta socialinei apsaugai (29 proc. visų išlaidų), mažiausiai – aplinkos apsaugai (0,7 proc.).

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. valstybės biudžeto pajamos siekė 18 mlrd. eurų – tai yra 358 mln. eurų daugiau nei planuota. Palyginti su 2024 m., pajamų surinkta 1,1 mlrd. eurų daugiau.

Išsamią valstybės biudžeto finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur taip pat pateikiami

Naujausiais „Sodra" statistiniais duomenimis 2026 m. 1 pusmetį Lietuvoje visą mėnesį dirbančiųjų skaičius vidutiniškai buvo 1 177 129 – 4566 daugiau nei 2025 m. 1 pusmetį. Jų vidutinis mėnesio uždarbis siekė 2539,79 eurus, neatskaičius mokesčius – palyginti su metais anksčiau, padidėjo 192,67 eurais. 

Didžiausias individualus

„Sodros“ duomenimis 2025 metais Lietuvoje vidutiniškai registruoti 1 178 547 dirbantieji (apdraustieji). Daugiausiai jų buvo lapkritį (1192826), o mažiausiai – sausį (1 152 928). Moterys sudarė 51 proc. visų apdraustųjų. 

Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį valstybės biudžeto pajamos sudarė 9,53 mlrd. eurų, tai yra 756 mln. eurų daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Valstybės išlaidos siekė 9,72 mlrd. eurų, o pajamų ir išlaidų skirtumas buvo minus 195,84 mln. eurų.

Lietuvoje dirbančių(apdraustųjų) asmenų pajamų analizė 2025 m. 2 pusmetis

Rinkimus ir referendumus Lietuvoje organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Remiantis svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ skelbiamais LR finansų duomenimis, apžvelgsiu, kokios buvo  VRK išlaidos rinkimams organizuoti 2015–2024 m.

2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas išleido 20,11 mlrd. eurų. (2,11 mlrd. eurų didesnės nei 2023 m.). 2024 m. planuotos išlaidos nebuvo viršytos, surinktas pajamos viršytos, biudžeto deficitas – 3,24 mlrd eurų.

2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas gavo 16,87 mlrd. eurų pajamų (456 mln. eurų daugiau nei 2023 m.). Bet 2024 m. planuotos pajamos nebuvo surinktos, pritrūko 110 mln. eurų.

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės  institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas 2024 m. ir palyginsiu su 2023 m. duomenimis.

Remiantis naujausiais „Sodra" 2025 m. birželio mėn. statistiniais duomenimis Lietuvoje apdraustųjų skaičius buvo 1 177 151, 3380 didesnis nei gegužę arba 4566 didesnis negu šių metų pradžioje. 

2025 m. birželį vidutinis mėnesio uždarbis buvo 2379,71 eurai (6,3 euro daugiau nei gegužę). Vėl padidėjo apdraustųjų skaičius

„Sodros“ atvirai skelbiamais duomenimis 2024 m spalį apdraustųjų(dirbančiųjų) skaičius Lietuvoje buvo 1 175 329. Iš jų 599 024 (51 proc.) buvo moterys. Vidutinis darbo užmokestis praeitų metų spalio mėn. buvo 2231,07 euras, neatskaičius mokesčių.

2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd, 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai – 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc.,  išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam

Nuo 2015 m. LR Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto gautos pajamos padidėjo beveik 2,2 karto – nuo 3,28 mlrd. eurų iki 7,15 mlrd. eurų 2023 m. O išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, nuo 3,42 mlrd. eurų iki 6,31 mlrd eurų 2023 m. Pagal pajamas ir išlaidas VSDF biudžetas užima antrąją vietą Lietuvos finansų sistemoje.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, VSDF biudžetas, Savivaldybių biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti.  Skirtingai nuo LR Valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetai 2015-2023 m. beveik visada buvo pliusiniai. Išskyrus 2020 m. kai buvo išleista 47 mln. eurų daugiau nei surinkta.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, Savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.

LR Valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašiau kituose straipsniuose. Šį kartą dėmesį

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti.  Deja, 2015-2023 m. LR Valstybės biudžete per metus daugiau buvo išleidžiama nei surenkama.

Išsamią LR  finansų statistiką galima rasti svetainėje ...