Pernai sostinėje užfiksuotos 7827 transporto spūstys – tai 24 daugiau nei 2023 m. Vidutinė spūsties trukmė siekė 91,75 minutės, arba 2,75 min. ilgiau nei ankstesniais metais. Vidutiniškai tai daugiau nei 21 spūstis per dieną.
Baigiantis vasarai ir prasidėjus naujiems mokslo metams, į Vilnių sugrįžta ir eismo spūstys. Remiantis Vilniaus įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atvirai skelbiamais statistiniais duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 17–31 d. buvo fiksuotos 295 eismo spūstys, o jau rugsėjo 1–14 d. – net 477, t. y. 197 spūstimis daugiau.
Kas 3 mėnesius atnaujinami „Regitra” atvirai skelbiami statistiniai duomenys apie Lietuvoje registruotas transporto priemones leidžia panagrinėti kaip keitėsi Lietuvos, taip pat ir Vilniaus m., lengvųjų automobilių parkas. Kurie mūsų šalies gyventojų tarpe buvo populiaresni ar draugiškesni aplinkai. Naujausi duomenys yra 2024 m. liepos 2 d.
Remiantis 2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis, didžiausiame Lietuvos mieste, Vilniuje, gyveno 632 235 asmenys. Iš jų 562 822 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Per metus sostinės gyventojų skaičius dėka ne Lietuvos pilietybės asmenų sumažėjo 2721 (Vilniuje registruotų Lietuvos piliečių padaugėjo 740, o kitą pilietybę turinčių arba nenurodžiusių sumažėjo 3461).
Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai Vilniaus m. įregistruoti 8333 gimę vaikai, dalis Vilniuje įregistruotų vaikų gimė užsienyje. O 6499 asmenys mirė. Natūrali demografija buvo teigiama +1834 asmenys.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. Be to, 2022 m. Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas pažymėti ir užregistruoti savo augintinius Gyvūnų augintojų registre (GAR). Šiame registre gali būti registruojami šunys, katės, šeškai, šinšilos, triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai, ropliai, primatai, šikšnosparniai ir vėžliai. Skelbiama, kad GAR registro tikslas – registruoti gyvūnus augintinius, užtikrinti jų atsekamumą pasimetus, ligų prevenciją.
2024 m. spalio 4 d. „Regitra“ skelbiamais duomenimis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdė 708 transporto priemones, kurios galėjo vežti keleivius. 84 iš jų neturėjo teisės dalyvauti eisme, 624 turėjo. UAB VVT keleivių pervežimą vykdė 241 troleibusas ir 383 autobusai. 50 bendrovės valdomų keleivinių transporto priemoniųs priklausė „Swedbank“ bankui, 150 „Luminor“ bankui.
Turbūt beveik visi Vilniaus vairuotojai yra susidūrę su spūstimis Vilniuje. Dauguma jų stovėjimas automobilių eilėje erzina ir norėtų kuo dažniau tokių situacijų išvengti. Nes beveik visada norisi kuo greičiau, aišku nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, pasiekti savo kelionės tikslą. Vis daugiau internete skelbiamų atvirų duomenų leidžia panagrinėti informaciją apie spūstis Vilniuje. Ji pasiekiama adresu https://judu.lt/ ir atnaujinama kasdien.