2025 m. Valstybės duomenų agentūra duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje gyvulininkystės produkcijos pagaminta už 1,4 mlrd. eurų. Tai sudarė 36 proc. visų žemės ūkyje sukurtų pajamų.
Per 2000–2025 m. laikotarpį Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje vyko pokyčiai – mažėjo melžiamų karvių, kiaulių ir arklių, ožkų skaičius, tačiau sparčiai augo paukštininkystė, avininkystė ir bitininkystė.
Ūkinių gyvūnų Lietuvoje mažėjo, paukščių – daugėjo
Nuo 2000 m. bendras ūkinių gyvūnų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 1,7 mln. iki 1,2 mln.
2025 m. daugiausia gyvulininkystės sektoriuje sudarė:
- galvijai – 49 proc.;
- kiaulės – 39 proc.;
- avys – 10 proc.;
- ožkos – 1 proc.;
- arkliai – 1 proc.
Tuo metu Lietuvos ūkiuose laikomų paukščių skaičius beveik patrigubėjo – nuo 5,6 mln. iki 15 mln. Daugiausia augo vištų ir kalakutų skaičius.
Taip pat:
- triušių skaičius sumažėjo 58 proc.;
- bičių šeimų padaugėjo 161 proc.
Galvijų skaičius Lietuvoje mažėjo
Lietuvoje daugiausia auginama galvijų – bulių, telyčių ir karvių. 2025 m. jų buvo 601 tūkst. Nuo 2000 m. galvijų skaičius sumažėjo 148 tūkst., arba 19,7 proc.
Melžiamų karvių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 240 tūkst., arba 54,7 proc. Tačiau laikomų galvijų gyvasis svoris didėjo – nuo 91 tūkst. t 2000 m. iki 96 tūkst. t 2024 m. Tai rodo, kad Lietuvoje auginami galvijai tapo stambesni ir produktyvesni.
Jautienos vartojimas mažėjo
Didžioji dalis Lietuvoje išauginamos jautienos buvo superkama. 2024 m. iš 96 tūkst. t išauginto galvijų gyvojo svorio supirkta 81 tūkst. t, arba 85 proc.
Jautienos supirkimo kaina nuo 2000 m. padidėjo 1223 eurais už toną – nuo 570 Eur/t iki 1793 Eur/t 2024 m. 2025 m. jautienos supirkimo kaina siekė 2597 Eur/t gyvojo svorio.
- 2003–2024 m. jautienos gamybos apimtys išliko panašios. 2024 m. pagaminta 44,8 tūkst. t jautienos – 1,6 tūkst. t daugiau nei 2003 m., tačiau 0,3 tūkst. t mažiau nei 2015 m.
- Jautienos importas nuo 2003 m. padidėjo 18 kartų ir 2024 m. siekė 13,6 tūkst. t. – 12,9 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Eksportas išaugo 7 kartus – iki 39,2 tūkst. t (2024 m.), t. y. 34,3 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Vidaus rinkoje jautienos suvartojimas sumažėjo 48 proc. – iki 19,8 tūkst. t (2024 m.). Didžiausią dalį sudarė gyventojų vartojimas (90 proc.).
- Gyventojų jautienos vartojimas per 22 metus sumažėjo 40 proc. – nuo 10 kg vienam gyventojui (2003 m.) iki 6 kg (2024 m.)
Melžiamos karvės: pieno produktų importas išaugo 38 kartus
2025 m. duomenimis, melžiamų karvių skaičius Lietuvos ūkiuose nuo 2000 m. sumažėjo 240 tūkst. – iki 198 tūkst.
- 2000–2025 m. primelžto pieno kiekis sumažėjo 11 proc. – nuo 1,72 mln. t iki 1,53 mln. t.
- Per tą patį laikotarpį iš vienos karvės primelžiamo pieno kiekis padidėjo 101 proc. – nuo 3673 kg iki 7369 kg.
- Natūralaus pieno supirkimas per 25 metus padidėjo 49 proc. – iki 1 416 tūkst. t (2025 m.)
- Natūralaus pieno supirkimo kaina išaugo 2,3 karto – iki 502 Eur/t.
- Pieno produktų importas nuo 2003 m. padidėjo 38 kartus ir 2024 m. siekė 1 010 tūkst. t., t.y. 983 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Eksportas išaugo 1,4 karto – iki 1 396 tūkst. t (2024 m.), t. y. 813 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Vidaus rinkoje pieno produktų suvartojimas sumažėjo 1,8 proc. – iki 1 182 tūkst. t (2024 m.). Iš jų 91 proc. sudarė gyventojų vartojimas.
- Gyventojų pieno produktų vartojimas per 22 metus padidėjo 37 proc. – nuo 272 kg vienam gyventojui (2003 m.) iki 374 kg (2024 m.)
Kiaulės: nors jų mažėjo, svoris didėjo
Lietuvoje auginamų kiaulių skaičius sumažėjo nuo 856 tūkst. (2000 m. )iki 497 tūkst. (2024 m.) Tačiau jų gyvasis svoris per tą patį laikotarpį padidėjo 14,6 tūkst. t ir 2024 m. siekė 113,6 tūkst. t.
2024 m. buvo supirkta 78 proc. Lietuvoje išaugintų kiaulių. Supirkimo kaina nuo 2000 m. padidėjo 283 eurais už toną – nuo 1316 Eur/t iki 1599 Eur/t. Didžiausia kiaulienos supirkimo kaina fiksuota 2023 m. – 1741 Eur/t.
- 2003–2024 m. kiaulienos gamyba mažėjo. 2024 m. pagaminta 69 tūkst. t – 22 tūkst. t mažiau nei 2003 m. ir 15 tūkst. t mažiau nei 2015 m.
- Kiaulienos importas padidėjo 8 kartus ir 2024 m. siekė 107 tūkst. t.
- Eksportas išaugo 10 kartų – iki 23 tūkst. t.
- Vidaus rinkoje kiaulienos suvartojimas padidėjo 51 proc. – iki 153 tūkst. t. Beveik visa produkcija buvo skirta gyventojų vartojimui.
- Gyventojų kiaulienos vartojimas per 22 metus padvigubėjo – nuo 26 kg vienam gyventojui (2002 m.) iki 52 kg (2024 m.)
- Lietuvoje užauginta kiauliena patenkino tik 52 proc. vidaus rinkos poreikio.
Paukščiai: daugėjo vištų ir kalakutų
Lietuvoje auginamų paukščių skaičius per 25 metus padidėjo nuo 5,58 mln. iki 15 mln. Jų gyvasis svoris išaugo 4,6 karto – iki 176,5 tūkst. t 2024 m.
2024 m. buvo supirkta 65 proc. Lietuvoje išaugintų paukščių. Supirkimo kaina nuo 2003 m. padidėjo nuo 783 Eur/t iki 1226 Eur/t. Didžiausia paukščių supirkimo kaina fiksuota 2023 m. – 1272 Eur/t.
2025 m. duomenimis, paukštininkystės sektoriuje dominavo vištos (99 proc.), kalakutai (0,7 proc.), žąsys (0,1 proc.), antys (0,1 proc.) ir kiti paukščiai (0,1 proc.). Nuo 2000 m. daugėjo vištų ir kalakutų, o ančių bei žąsų mažėjo.
Paukštienos gamyba, vartojimas augo
- 2003–2024 m. paukštienos gamyba augo. 2024 m. pagaminta 104 tūkst. t – 65 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Paukštienos importas padidėjo 2,5 karto ir siekė 54 tūkst. t. (2024 m.), t.y. 38 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Eksportas išaugo 13 kartų – iki 46 tūkst. t. (2024 m.), t. y. 43 tūkst. t daugiau nei 2003 m.
- Vidaus rinkoje paukštienos suvartojimas padidėjo 120 proc. – iki 115 tūkst. t. 94 proc. buvo skirta gyventojų vartojimui.
- Gyventojų paukštienos vartojimas nuo 2002 m. išaugo tris kartus – nuo 12 kg vienam gyventojui iki 37 kg (2024 m.)
Kiaušiniai: didėjo gamyba, importas, eksportas
- 2024 m. pagaminta 848 mln. kiaušinių – 37 mln. daugiau nei 2003 m. ir 61 mln. daugiau nei 2015 m.
- Kiaušinių importas nuo 2003 m. padidėjo 5,7 karto ir 2024 m. siekė 350 mln. vnt., t.y. 297 mln. daugiau nei 2003 m.
- Eksportas išaugo 3,3 karto – iki 437 mln. vnt. (2024 m.), t. y. 336 mln. daugiau nei 2003 m.
- Vidaus rinkoje kiaušinių suvartojimas padidėjo 4 proc. – iki 799 mln. vienetų.
- Gyventojų kiaušinių vartojimas per 22 metus išaugo 18 proc. – nuo 217 (2002 m.) iki 255 (2024 m.) kiaušinių vienam gyventojui.
Avys ir ožkos
Lietuvoje auginamų avių skaičius išaugo 9,3 karto – nuo 11,5 tūkst. (2000 m.) iki 118 tūkst. 2025 m. Tuo metu ožkų skaičius sumažėjo 44 proc. – nuo 23 tūkst. iki 13 tūkst.
Avių ir ožkų bendras gyvasis svoris per 25 metus padidėjo iki 2,2 tūkst. t.
2024 m. buvo supirkta tik 7 proc. Lietuvoje išaugintų avių ir ožkų. Supirkimo kaina nuo 2000 m. padidėjo nuo 1101 Eur/t iki 2559 Eur/t 2025 m.
- Avienos ir ožkienos gamyba išliko nedidelė – 2024 m. pagaminta 0,9 tūkst. t.
- Importas pradėtas fiksuoti nuo 2010 m. ir vidutiniškai siekė 0,1–0,2 tūkst. t per metus.
- Eksportas beveik nevyko, išskyrus 2020–2022 m.
- Visa Lietuvoje pagaminta ir importuota aviena bei ožkiena buvo suvartota vidaus rinkoje.
- Didėjant avių skaičiui, augo ir vilnos gamyba – nuo 30 tūkst. kg 2000 m. iki 266 tūkst. kg 2025 m.
Arklių ir triušių Lietuvoje mažėjo
Lietuvoje auginamų arklių skaičius sumažėjo 81 proc. – nuo 68 tūkst. 2000 m. iki 13 tūkst. 2025 m.
Lietuvoje auginamų triušių skaičius sumažėjo 58 proc. – nuo 82 tūkst. 2000 m. iki 35 tūkst. 2025 m.
2014–2017 m. triušių buvo laikoma daugiau – vidutiniškai po 120–130 tūkst. per metus, tačiau vėliau jų skaičius pradėjo mažėti.
Bitininkystė Lietuvoje: augo bičių šeimų ir medaus kiekiai
Lietuvoje laikomų bičių šeimų skaičius padidėjo 1,6 karto – nuo 75 tūkst. (2000 m.) iki 195 tūkst. (2025 m.)
- Medaus surinkimas per metus padidėjo 3,7 karto – 2024 m. surinkta 5884 t, t. y. 4628 t daugiau nei 2000 m. bei 3312 t daugiau nei 2015 m.
- Medaus supirkimo kaina sumažėjo 33 proc. – nuo 2910 Eur/t (2000 m.) iki 2290 Eur/t (2025 m.). Didžiausia medaus supirkimo kaina buvo fiksuota 2021 m. – 3156 Eur/t.
Panašūs straipsniai:
Augalininkystė Lietuvoje: kas pasikeitė per 25 metus?
Žemės ūkio veikla 2024-2025 m.
Ūkiniai gyvūnai 2025 m.
Ūkiniai gyvūnai Lietuvoje 2024 m.
Duomenų šaltinis:
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) atviri duomenys https://zudc.lt
Valstybės Duomenų Agentūros (VDA) statistiniai duomenys https://vda.lrv.lt/lt/
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.