„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Europos Sąjungos (ES) gyventojai į keliones su bent viena nakvyne vyko rekordiškai dažnai – iš viso užregistruota 1,209 mlrd. kelionių. Palyginti su 2024 m., kelionių skaičius padidėjo 16,2 mln., arba 1,4 proc.
Daugiausia keliauta savojoje šalyje – tokios kelionės sudarė 70 proc. visų kelionių. Į kitas ES šalis vyko 22 proc., o už ES ribų – 8 proc. keliautojų kelionių.
2026 m. sausio 1 d. ES gyveno 452 mln. žmonių. Remiantis šiais duomenimis, 2025 m. vienam ES gyventojui vidutiniškai teko 2,7 kelionės su bent viena nakvyne.
ES gyventojų kelionės su bent 1 nakvyne 2016-2025 m.
Per paskutinius 10 metų Europos Sąjungos gyventojai keliavo vis dažniau. Išskyrus COVID pandemijos laikotarpį 2020-2021 m. Pasibaigus jam jau 2023 m. kelionių skaičius viršijo 2019 m. rezultatus ir po to kasmet vis didėjo.
- 2016 m. ES gyventojai keliavo 1,048 mlrd. kartų.
- 2019 m. – 1,139 mlrd. kartų arba 8,7 proc. daugiau nei 2016 m.
- 2020 m. – 713 mln. arba 37 proc. mažiau nei 2019 m.
- 2022 m. – 1,077 mlrd. kartų arba 51 proc. daugiau nei 2020 m.
- 2025 m. – 1,209 mlrd. arba 1,4 proc. daugiau nei 2024 m., 12 proc. daugiau nei 2022 m. ir 15 proc. daugiau nei 2016 m.
2025 m. kelionių skaičius, palyginti su 2024 m., daugiausiai:
Padidėjo – Belgijoje (+33 proc.), Švedijoje (+31 proc.), Portugalijoje (+15 proc.)
Sumažėjo – Danijoje (-27,5 proc.), Suomijoje (-12 proc.), Estijoje (-9,5 proc.)
2025 m. kelionių skaičius, palyginti su 2016 m., daugiausiai:
Padidėjo – Švedijoje (+149,5 proc.), Liuksemburge (+106,5 proc.), Maltoje (+93 proc.), Airijoje (+91 proc.)
Sumažėjo – Danijoje (-33,5 proc.), Suomijoje (-25 proc.), Italijoje (-21 proc.)
Lietuvoje 2025 m. užregistruota 7,19 mln. kelionių su bent viena nakvyne. Tai 4,4 proc. daugiau nei 2024 m. ir 59,5 proc. daugiau nei 2016 m.
Vienam ES gyventojui 2025 m. teko vidutiniškai 2,7 kelionės
2026 m. sausio 1 d. ES fiksuoti 452 mln. gyventojų. Jei gyventojų skaičių padalintume iš kelionių skaičiaus, gautume, kad vidutiniškai vienas Europos Sąjungos gyventojas keliavo 2,7 karto su bent 1 nakvyne.
Daugiausiai keliaujančiomis šalimis buvo Švedija (10 kelionių 1 gyventojui), Suomija (5,2 kelionės), Liuksemburgas (4,8 kelionių).
Mažiausiai keliavo italai (0,8 kelionės 1 gyventojui), graikai (0,8 kelionės), bulgarai (0,8 kelionės).
Lietuviai buvo šalia ES vidurkio – 2,5 kelionės 1 gyventojui ir užėmė 16-ą vietą.
| Keliavimo kryptys | 2025 m. kelionių skaičius | Pokytis nuo 2024 m. | Pokytis nuo 2020 m. |
|---|---|---|---|
| Gimtoji šalis | 848 mln. | -0,2 proc. | +39 proc. |
| Kitos ES šalys | 264 mln. | +5,6 proc | +228 proc. |
| Už ES ribų | 97 mln. | +4,4 proc | +308 proc. |
| Iš viso | 1209 mln. | +1,4 proc. | +70 proc. |
Savo šalyse keliauta daugiausiai
2025 m. ES gyventojai savo gyvenamosiose šalyse su bent 1 nakvyne keliavo 848 mln. kartų ir tai sudarė 70 proc. visų tų metų kelionių. Bet, palyginti su 2024 m., tokių kelionių sumažėjo 0,2 proc. 2024 metais keliaujančių po savo šalį skaičius buvo didžiausias 10 metų laikotarpiu – 850 mln. kelionių, o mažiausias 2021 m. – 739,5 mln. kelionių.
2025 m. savo šalyje daugiausiai keliavo: rumunai (89 proc. visų kelionių), ispanai (87 proc.), portugalai (85 proc.), prancūzai (85 proc.), graikai (84,5 proc.)
O mažiausiai – Liuksemburgo gyventojai (5 proc.), belgai (29 proc.), Maltos gyventojai (32 proc.), slovėnai (40 proc.), danai (42 proc.).
2025 m. kelionių savosiose šalyse skaičius, palyginti su 2024 m., daugiausiai:
Padidėjo – Belgijoje (+67 proc.), Portugalijoje (+15 proc.), Kipre (+14,7 proc.)
Sumažėjo – Danijoje (-48 proc.), Suomijoje (-15 proc.), Estijoje (-12 proc.)
Lietuviai 2025 m. savo šalyje su bent 1 nakvyne keliavo 4,8 mln. kartų (151 tūkst. daugiau nei 2024 m.). Tai sudarė 66 proc. visų kelionių.
Kelionės po kitas ES šalis sudarė 22 proc.
Po kitas ES šalis 2025 m. kelionių su bent 1 nakvyne skaičius buvo 264 mln. ir sudarė 22 proc. visų kelionių. Palyginti su 2024 m. keliauta 14 mln. kelionių daugiau (+5,6 proc.). 2025 m. ES gyventojai po kitas ES šalis keliavo daugiausiai. O mažiausiai 2020 m. – tik 80 mln. kelionių.
2025 m. po kitas ES šalis daugiausiai keliavo: Liuksemburgo gyventojai (78 proc. visų kelionių), belgai (58 proc.), slovėnai (48 proc.), Maltos gyventojai (32 proc.).
O mažiausiai – ispanai (8 proc.), rumunai (9,3 proc.), prancūzai (9,8 proc.), graikai (9,9 proc.).
2025 m. kelionių kitose ES šalyse skaičius, palyginti su 2024 m., daugiausiai:
Padidėjo – Švedijoje (+100 proc.), Belgijoje (+25 proc.), Bulgarijoje (+20,5 proc.)
Sumažėjo – Vokietijoje (-6 proc.), Estijoje (-4 proc.), Austrijoje (-3 proc.)
Lietuviai 2025 m. po kitas ES šalis su bent 1 nakvyne keliavo 1,6 mln. kartų (23 proc., 112 tūkst. (+7,3 proc.) kelionių daugiau nei 2024 m.).
2025 m. kelionės už ES ribų sudarė 8 proc.
Už ES ribų 2025 m. kelionių su bent 1 nakvyne skaičius buvo 97 mln. ir sudarė 8 proc. visų kelionių. Palyginti su 2024 m. fiksuota 4 mln. kelionių daugiau (+4,4 proc.). Nuo 2020 metų 2025 m. ES gyventojai už ES ribų keliavo daugiausiai. O mažiausiai 2020 m. – tik 24 mln. kelionių.
2025 m. už ES ribų daugiausiai keliavo: airiai (23 proc. kelionių), Maltos gyventojai (19 proc.), Liuksemburgo gyventojai (16,4 pro.), danai (16,1 proc.).
O mažiausiai – rumunai (1,4 proc.), portugalai (4,7 proc.), ispanai (5,1 proc.), suomiai (5,1 proc.).
2025 m. kelionių už ES ribų skaičius, palyginti su 2024 m., daugiausiai:
Padidėjo – Švedijoje (+79 proc.), Rumunijoje (+24 proc.), Portugalijoje (+22 proc.).
Sumažėjo – Vokietijoje (-15 proc.), Bulgarijoje (-8 proc.), Latvijoje (-7 proc.)
Lietuviai 2025 m. už ES ribų su bent 1 nakvyne keliavo 785 tūkst. kartų (37 tūkst. (+5 proc.) kelionių daugiau nei 2024 m.). Tai sudarė 11 proc. visų kelionių.
89 proc. visų 2025 m. kelionių buvo asmeninės
2025 m. ES gyventojų asmeninės kelionės su bent 1 nakvyne sudarė 1,08 mlrd. ir tai buvo 89 proc. visų tų metų kelionių. Per metus jų padaugėjo 0,9 proc., o nuo 2020 m. padaugėjo 65,5 proc.
Verslo kelionių skaičius nuo 2020 m. išaugo daugiau nei dvigubai. 2025 m. tokių kelionių fiksuota 130 mln. (11 proc.). Per metus verslo kelionių daugėjo 5,5 proc., per 6 metus – +114 proc..
2025 m. asmeninių kelionių su bent 1 nakvyne didžiausiu procentu registruota:
Rumunijoje (98,2 proc.), Graikijoje (97 proc.), Čekijoje (96,5 proc.), Vengrijoje (96,3 proc.)
Nuo 2020 m. asmeninių kelionių skaičius didėjo:
Daugiausiai Slovėnijoje (+220 proc. kelionių), Airijoje (+214 proc.), Belgijoje (+182 proc.)
Sumažėjo arba mažiausiai didėjo – Danijoje (11 proc. mažiau), Suomijoje (12 proc. daugiau), Čekijoje (+28 proc.).
Lietuvoje nuo 2024 m. asmeninių kelionių padaugėjo 4,7 proc., nuo 2020 m. – +131 proc.
2025 metais verslo kelionių su bent 1 nakvyne didžiausia dalis fiksuota: Švedijoje (16,2 proc.), Vokietijoje (15,9 proc.), Lietuvoje (15,3 prc.), Estijoje (14,8 proc.).
Nuo 2020 m. verslo kelionių skaičius didėjo:
Daugiausiai – Danijoje (+444 proc. kelionių), Slovėnijoje (+434 proc.), Airijoje (+351 proc.)
Mažiausiai – Suomijoje (+35 proc. kelionių), Italijoje (+40 proc.), Graikijoje (+50 proc.)
Lietuvoje nuo 2024 m. verslo kelionių padaugėjo 2,7 proc., nuo 2020 m. – +128 proc.
Daugiausiai keliaujama sausumos keliais, bet sparčiausiai daugėja kelionių lėktuvu
2025 m. ES gyventojai sausumos keliais savojoje šalyje ar į kitas šalis vyko 984 mln. kartų ir tai sudarė 81,4 proc. visų kelionių su bent 1 nakvyne. Nuo 2024 m. tokio tipo transportu keliauta tik 520 tūkst. daugiau, o nuo 2020 m. 333 mln. (+51 proc.) daugiau.
Iš jų, nuo 2020 m. kelionių motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus autobusus, padaugėjo 42 proc. Kelionių turistiniais ir tarpmiestiniais autobusais padaugėjo 105 proc., traukiniais – 98 proc.
Kelionių skaičius oro transportu 2025 m. siekė 208 mln. (17,2 proc. visų kelionių) ir jų skaičius didėjo sparčiausiai – nuo 2024 m. (+7,6 proc.), nuo 2020 m. (+292 proc.).
Kelionės vandens transportu fiksuotos 20-yje ES valstybių ir iš viso fiksuota 17 mln. (1,4 proc.). Nuo 2024 m. tokių kelionių padaugėjo 5,6 proc., o nuo 2020 m. du kartus.
| Keliavimo būdai | 2025 m. kelionių skaičius | Pokytis nuo 2024 m. | Pokytis nuo 2020 m. |
|---|---|---|---|
| Motorinės transporto priemonės | 785 mln. | +0,2 proc. | +42,3 proc. |
| Autobusai | 46 mln. | -7,5 proc. | +105,2 proc. |
| Traukiniai | 161 mln. | +1,7 proc. | +98 proc. |
| Lėktuvai | 208 mln. | +7,6 proc. | +292,4 proc. |
| Vandens transportas | 17 mln. | +5,6 proc. | +99,8 proc. |
2025 m. sausumos motorinėmis transporto priemonėmis daugiausiai keliavo slovėnai (82 proc. visų kelionių), portugalai (77 proc.), čekai (76 proc.), bulgarai (75 proc.), kroatai (73 proc.).
Nuo 2020 m. keliaujančių tokiu transportu daugiausia didėjo Slovėnijoje (+196 proc.), Belgijoje (+143 proc.), Airijoje (+125 proc.).
Turistiniais ir tarpmiestiniais autobusais daugiausiai keliavo rumunai (13,6 proc. visų kelionių), kroatai (12 proc.), estai (12 proc.), bulgarai (12 proc.).
Nuo 2020 m. keliaujančių tokiu transportu daugiausia didėjo Airijoje (+771 proc.), Slovėnijoje (+466 proc.), Austrijoje (+331 proc.).
Kelionių traukiniais duomenų nepateikta iš Maltos ir Kipro. O iš likusių ES valstybių 2025 m. daugiausiai geležinkeliais keliavo prancūzai (19,3 proc.), vokiečiai (19,2 proc.), austrai (16 proc.), švedai (13,6 proc.), suomiai (13 proc.).
Nuo 2020 m. keliaujančių tokiu transportu daugiausia didėjo Belgijoje (+328 proc.), Airijoje (+222 proc.), Ispanijoje (+188 proc.)
Oro transportu 2025 m. daugiausiai keliavo Maltos gyventojai (62 proc. visų kelionių), Kipro gyventojai (51 proc.), airiai (42 proc.), Liuksemburgo gyventojai (38,5 proc.), danai (37 proc.).
Nuo 2020 m. keliaujančių tokiu transportu daugiausia didėjo Slovakijoje (+937 proc.), Čekijoje (+869 proc.), Rumunijoje (+847 proc.), Slovėnijoje (+837 proc.)
Kelionių vandens transportu duomenis pateikė 20 ES valstybių. Iš jų 2025 m. daugiausiai keliavo Maltos gyventojai (38 proc. visų kelionių), graikai (16 proc.), suomiai (7 proc.).
Nuo 2020 m. keliaujančių tokiu transportu daugiausia didėjo Airijoje (+387 proc.), Vokietijoje (+235 proc.), Italijoje (+207 proc.), Nyderlanduose (+174 proc.)
Lietuviai 2025 m. į keliones su bent 1 nakvyne vyko
- Motorinėmis transporto priemonėmis – 7,2 mln. kelionių, 61,3 proc. Palyginti su 2020 m. jų skaičius padidėjo 84 proc.
- Lėktuvais – 1,9 mln. kelionių, 26,2 proc. (+502 proc.).
- Turistiniais ir tarpmiestiniais autobusais – 585 tūkst., 8,2 proc. (+108 proc.).
- Traukiniais – 175 tūkst., 2,4 proc. (+174 proc.)
- Vandens transportu – 85,5 tūkst., 1,2 proc. (+129 proc.).
Duomenų šaltinis:
Eurostat statistiniai duomenys: https://ec.europa.eu/eurostat/
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.