Ekologiniam ūkininkavimui Lietuvoje naudojamos žemės naudmenos kasmet didėja. „Ekoagros“ duomenimis ekologinei augalininkystei, gyvulininkystei ir žuvininkystei naudojamas žemės plotas 2025 m. siekė 291 014 ha ir buvo didžiausias nuo 2012 m. (+125 tūkst. ha).
Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė 9,8 proc. nuo viso deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Europos Sąjungoje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. 25 proc. žemės ūkio paskirties plotuose būtų dirbama ekologiškai.
Gamtą tausojančia ūkine veikla 2025 m. užsiėmė 3537 ūkio subjektai ir tai buvo didžiausias skaičius nuo 2012 m. (+918, +35 proc.). Šiuos duomenis pateikia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Kiek Lietuvoje yra ekologiškai ūkininkaujamos žemės?
VDA duomenimis, 2025 m. ekologiniam ūkininkavimui naudojamos žemės ūkio naudmenos, neįskaitant žuvininkystės, sudarė apie 282 tūkst. ha.
Didžiąją šio ploto dalį sudarė ekologinės gamybos žemė – apie 80 proc. Dar 20 proc. sudarė žemė, kurioje vyksta perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpis.
Pagal žemės naudojimą didžiausią dalį sudarė:
- ariama žemė – 55 proc.;
- pievos ir ganyklos – 43 proc.;
- sodai ir uogynai – 2 proc.
Įdomu tai, kad ekologinės gamybos žemės plotai pastaraisiais metais mažėjo. 2025 m. jų buvo registruota apie 192 tūkst. ha – 35 tūkst. ha mažiau nei 2019 m.
Tačiau tuo pačiu metu sparčiai augo pereinamojo laikotarpio plotai. 2025 m. jie siekė 64,7 tūkst. ha, arba 49,5 tūkst. ha daugiau nei 2020 m. Tai gali rodyti, kad dalis ūkininkų aktyviai ruošiasi pereiti nuo įprasto ūkininkavimo prie ekologinės gamybos.
Ekologinės žemdirbystės plotai labiausiai augo pievose ir ganyklose
Per 2012–2025 m. laikotarpį ekologinio ūkininkavimo plotų struktūra keitėsi.
Ariamosios ekologinės žemės plotas padidėjo 44 tūkst. ha, arba 41 proc. – nuo 108 tūkst. ha 2012 m. iki 152 tūkst. ha 2025 m.
Dar sparčiau augo ekologinių pievų ir ganyklų plotai. Jie padidėjo 56 tūkst. ha, arba 140 proc. – nuo 41 tūkst. ha iki 99 tūkst. ha.
Sodų ir uogynų plotas padidėjo kiek kukliau – 535 ha, nuo 5300 ha 2012 m. iki 5835 ha 2025 m.
Ekologinė augalininkystė: ką augina ekologiniai ūkiai?
2024 m. ekologiniuose ūkiuose išauginta apie 270 tūkst. tonų derliaus. Tai sudarė apie 3 proc. viso tais metais Lietuvoje išauginto augalininkystės derliaus. 2025 m. duomenys dar nėra išsamūs.
Didžiausią ekologinės augalininkystės derliaus dalį sudarė:
- javai – 56 proc.;
- šakniagumbiai – 15,8 proc.;
- žalioji masė – 14,2 proc.
Mažesnę dalį sudarė šviežios daržovės, aliejiniai augalai, vaisiai ir uogos.
Vienas ryškiausių pokyčių – šakniagumbių derliaus augimas. Nuo 2012 m. jis padidėjo beveik 12 kartų – nuo 3290 tonų iki 42,6 tūkst. tonų 2024 m.
Šviežių daržovių derlius per laikotarpį išaugo 5,8 karto – nuo 621 tonos iki 4251 tonos. Žaliosios masės derlius padidėjo 4,5 karto – nuo 6980 tonų iki 38,3 tūkst. tonų.
Javų derlius taip pat augo – nuo 93,6 tūkst. tonų 2012 m. iki 202,3 tūkst. tonų 2025 m., arba 116 proc.
Vis dėlto ne visų ekologinių kultūrų derlius didėjo. Vaisių ir uogų derlius nuo 2012 m. sumažėjo 42 proc. – nuo 5349 iki 3757 tonų. 2025 m. dėl nepalankių oro sąlygų jų derlius siekė tik 1527 tonas.
Ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje
2025 m. ekologiniuose ūkiuose buvo deklaruoti 82 842 ūkiniai gyvūnai.
Didžiąją jų dalį sudarė:
- galvijai – 78 proc.;
- avys – 21 proc.
Nuo 2012 m. ekologiškai auginamų ūkinių gyvūnų skaičius padidėjo apie 90 proc., arba 39 tūkst.
Daugiausia ekologiniuose ūkiuose auginama galvijų. 2025 m. jų buvo registruota 64 606 – 37,8 tūkst. daugiau nei 2012 m.
Melžiamų karvių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 14 proc., nuo 8623 iki 9837.
Tačiau ekologinio pieno gamyba augo sparčiau. 2012 m. buvo primelžta apie 16 tūkst. tonų ekologinio pieno, o 2025 m. – jau 44,5 tūkst. tonų.
Ekologinio pieno kaina didėjo
Ekologinis pienas ūkininkams tapo finansiškai patrauklesnis ir dėl didėjusios supirkimo kainos.
2012 m. ekologinio pieno supirkimo kaina siekė apie 304 Eur už toną, o 2025 m. – jau 555 Eur už toną. Per 13 metų kaina padidėjo 83 proc.
2025 m. ekologinio pieno supirkimo kaina buvo 53 Eur už toną didesnė nei natūralaus pieno. Vis dėlto ekologinio pieno supirktas kiekis išliko nedidelis – jis sudarė apie 3 proc. viso supirkto pieno.
Kiti ekologiniuose ūkiuose laikomi gyvūnai
Ekologiškai auginamų paukščių skaičius padidėjo 5,8 karto – nuo 4073 (2012 m.) iki 27 739 (2024 m.). Bet jie sudarė 0,2 proc. visų Lietuvoje auginamų paukščių.
Ekologiškai auginamų ožkų, kurių Lietuvoje registruota mažiau nei 1000, nuo 2012 m. padidėjo 70 proc. iki 849 (2025 m.)
Bičių šeimų gamtą tausojančiuose ūkiuose daugėjo 34 proc. – nuo 806 (2012 m.) iki 1079 (2024 m.)
Arklių ekologiniuose ūkiuose skaičius liko panašus – nuo 443 (2012 m.) iki 449 (2025 m.).
Kiaulių skaičius mažėjo 2 kartus – nuo 440 (2012 m.) iki 143 (2025 m.)
Duomenys apie triušius yra tik 2012-2016 m. ir vėliausiai nurodyti 166 triušiai.
Išmokos už ekologinį ūkininkavimą
Svarbi paskata ūkininkams rinktis ekologinį ūkininkavimą – išmokos už ekologinę gamybą. Per nagrinėjamą laikotarpį jos didėjo.
2025 m. už ekologiniuose ūkiuose auginamas kultūras buvo mokama:
- už daugiametes žoles, pievas ir ganyklas – 229 Eur/ha (101 Eur daugiau nei 2012 m.);
- už javus, javus pašarams ir sėklai – 275 Eur/ha (+57 Eur)
- už daržoves, bulves, uogynus, sodus ir vaistažoles – 644 Eur/ha (+210 Eur)
Didesnės išmokos skiriamos pereinamuoju laikotarpiu, kai ūkis pereina prie ekologinio ūkininkavimo. Šis laikotarpis paprastai trunka 2–3 metus. Tokia parama padeda kompensuoti galimą derliaus sumažėjimą ir papildomas ūkininkų išlaidas.
2025 m. pereinamojo laikotarpio išmokos siekė:
- 238 Eur/ha (108 Eur daugiau nei 2012 m.) už daugiametes žoles;
- 322 Eur/ha (+152 Eur) už javus;
- 750 Eur/ha (+350 Eur) už daržoves, bulves, uogynus, sodus ir vaistažoles.
Ekologinis ūkininkavimas Europos Sąjungoje
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. ES ekologiniam ūkininkavimui buvo naudojama 16,9 mln. ha, arba 10,8 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Nuo 2012 m. ekologinės žemdirbystės plotai ES padidėjo apie 7 mln. ha.
ES yra iškėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. ekologiniam ūkininkavimui skirti 25 proc. žemės ūkio naudmenų. Lietuva 2023 m. išsikėlė tikslą, kad 2027 m. ekologiniai ūkiai sudarytų 13 proc. visų žemės naudmenų, o 2030 m. – 15 proc. (2025 m. šis rodiklis buvo 9,8 proc.)
„Eurostat" duomenimis 2022 m. didžiausia ekologinio ūkininkavimo dalis buvo Austrijoje – 27 proc., Estijoje – 23,4 proc., Švedijoje – 20 proc., Portugalijoje – 19,3 proc. ir Italijoje – 18 proc.
Mažiausia ekologinei žemdirbystei naudojamų plotų dalis buvo Maltoje (0,6 proc.), Bulgarijoje (2,2 proc.), Airijoje (2,2 proc.), Lenkijoje (3,9 proc.) ir Nyderlanduose (4,4 proc.).
2022 m. Lietuva pagal ekologiniam ūkininkavimui naudojamų žemės ūkio naudmenų dalį užėmė 16 vietą ES, o ekologiniai plotai sudarė 9,3 proc. Latvija buvo 8 vietoje, kur ekologinei žemdirbystei buvo naudojama 15,9 proc. žemės ūkio naudmenų.
Panašūs straipsniai:
Gyvulininkystė Lietuvoje 2000–2025 m.: mažėjo karvių ir kiaulių, augo paukštininkystė
Augalininkystė Lietuvoje: kas pasikeitė per 25 metus?
Žemės ūkio veikla 2024-2025 m.
Duomenų šaltinis:
Valstybės Duomenų Agentūros (VDA) statistiniai duomenys https://vda.lrv.lt/lt/
Žemės ūkio ministerijos duomenys https://zum.lrv.lt/lt/
Eurostat statistiniai duomenys: https://ec.europa.eu/eurostat/
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.