Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. Daugiausia – Ukrainos (79 868), Baltarusijos (50 286), Rusijos (13 723) ir Uzbekistano (10 545) piliečiai.

Per metus leidimus turinčių užsieniečių skaičius sumažėjo 921.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. į Lietuvą atvyko 7 679 užsieniečiais daugiau nei išvyko (26 550 atvyko ir 18 871 išvyko). Gali būti, kad dalis užsieniečių Lietuvoje apsilanko trumpam ir nesiregistruoja Migracijos departamente.

„Registrų centro“ duomenimis 2025 m. Lietuvos Adresų registre buvo nurodyta beveik 21 tūkst. gyvenamųjų vietovių. Juose registruota 3,043 mln. Lietuvos gyventojų.  Daugiausiai, beveik 19 tūkst., buvo kaimo tipo gyvenviečių. Miesto tipo gyvenviečių Lietuvoje buvo 103.

„Registrų centro“ 2026 m. sausio 3 d. duomenimis Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0–6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7–17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0–6 m. vaikų sumažėjo 21 716, o 7–17 m. amžiaus vaikų padaugėjo 510.

2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje buvo registruoti 3 044 322 asmenys (per metus sumažėjo 9130  gyventojų). Iš jų 2 833 207 (93,25 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-14 272), 206 054 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies (+8058) ir 5061 (0,3 proc.) nenurodė savo pilietybės (-2916). Per 2025 m. Lietuvoje įregistruota 24 530 gimusių vaikų (palyginus su 2024 m. 1069 mažiau), o mirė 39 055 asmenys (-470). Natūrali demografija – minus 14 525 asmenys.

1009 m., kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, etninė Lietuvos teritorija buvo 85 tūkst. km² ir joje gyveno apie 170 tūkst. gyventojų (gyventojų tankis – 2 gyventojai į 1 km²). Iš jų 100 proc. buvo lietuvių tautybės. Šiuos duomenis pateikė geografas K.Pakštas (1968 m.) bei P.Matulionis (1930 m.).

Nors tikslių statistinių duomenų nėra apie Lietuvos gyventojus nuo senų laikų , bet kai kurių Lietuvos bei užsienio istorikų bei geografų tyrinėjimais ir skaičiavimais galima apytiksliai sužinoti kaip keitėsi Lietuvos gyventojų skaičius nuo senovės. Šią informaciją radau 2006 m. išleistoje geografo S.Vaitekūno knygoje „Lietuvos gyventojai. Per du tūkstantmečius“. Ją glaustai ir pateiksiu.

2025 m. liepos 1 d. Oficialios statistikos portalo duomenimis Lietuvoje gyvena 2 893 288 nuolatiniai gyventojai. Daugiausia mūsų šalyje gyventojų fiksuota 1992 m. (3706,3 tūkst.). O 1923 m. kada vyko visuotinis gyventojų surašymas Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) gyveno 2029 tūkst. asmenų.

VĮ „Registrų centro“ statistikos duomenimis Lietuvoje daugėja netekėjusių ir nevedusių gyventojų, o mažėja ištekėjusių ir vedusių. Per 2 metus, nuo 2023 m. nesusituokusių asmenų skaičius, atmetus nepilnamečius, padidėjo 13 609, o vedusių sumažėjo 19 456. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis santuokų skaičius nuo 21 347 (2016 m.) sumažėjo iki 13 059 (2025 m.).

Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) statistiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2025 m., Lietuvoje mažėja bendrojo ugdymo mokyklų skaičius, tačiau mokinių skaičius auga.

2024–2025 mokslo metais šalyje veikė 890 bendrojo ugdymo mokyklų, tai yra 186 mokyklomis mažiau nei 2018–2019 mokslo metais (tuomet jų buvo 1076). Tuo tarpu mokinių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 24 377 – nuo 335 358 iki 358 979.

Mokytojų skaičius Lietuvoje per 7 metus sumažėjo 680 – nuo 32 351 (2018–2019 m. m.) iki 31 671 (2024–2025 m. m.). 

Lietuvoje moters vardas Ona, o vyrų Jonas ir toliau lieka populiariausi. O tarp 2025 m. gimusių populiariausias mergaitės vardas buvo Sofija, o berniukų – Markas.

2025 m. vasario mėn. visuomenės nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ duomenimis ugniagesiais-gelbėtojais buvo labiausiai pasitikima Lietuvoje. Jų atliekamus darbus palankiai vertino 88,7 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų. Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje iš viso buvo gesinti 7667 gaisrai ir atlikti 16 293 gelbėjimo darbai.