Siūlomi

Lietuvos gyventojų apsilankymų pas gydytojus statistika 2001-2023 m.

Geros sveikatos dažniausiai linkime kitiems per šventes, nes norime, kad jie ilgai liktų sveiki. Gyvenimas be ligų reiškia geresnę emocinę savijautą, mažesnes išlaidas ir tuo pačiu leidžiama mėgautis gyvenimu. Turbūt visi norime kuo ilgiau būti sveikesni. 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) pateikti duomenys leidžia paanalizuoti kokia Lietuvos gyventojų sveikatos būklė. Kiek dažnai mes lankomės pas gydytojus.

Lietuvos gyventojų mirčių priežastys

Lietuvos natūrali demografija per pastaruosius 30 metų yra neigiama. Daugiau gyventojų miršta nei gimsta. Dauguma mirčių įvyksta esant garbingam amžiui, kai atsparumas ligoms tampa mažesnis. Kai kurios mirtys būna ir dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų išorinių veiksnių.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) pateikti duomenys leidžia paanalizuoti kokios yra Lietuvos gyventojų mirčių priežastys.

Lietuvos Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.

2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd, 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai – 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc.,  išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam draudimui 2023 m. buvo 39 mln. eurų, 0,6 proc.

Lietuvos valstybės  socialinio draudimo fondo pajamų biudžeto analizė 2015-2023 m.

Nuo 2015 m. LR Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto gautos pajamos padidėjo beveik 2,2 karto – nuo 3,28 mlrd. eurų iki 7,15 mlrd. eurų 2023 m. O išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, nuo 3,42 mlrd. eurų iki 6,31 mlrd eurų 2023 m. Pagal pajamas ir išlaidas VSDF biudžetas užima antrąją vietą Lietuvos finansų sistemoje.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, VSDF biudžetas, Savivaldybių biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.

Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti.  Skirtingai nuo LR Valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetai 2015-2023 m. beveik visada buvo pliusiniai. Išskyrus 2020 m. kai buvo išleista 47 mln. eurų daugiau nei surinkta.

Lietuvos savivaldybių biudžeto pajamų analizė 2015-2023 m.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, Savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.

LR Valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašiau kituose straipsniuose. Šį kartą dėmesį skirsiu LR savivaldybių biudžeto pajamoms nuo 2015 m. iki 2023 m.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto 2015-2023 m. išlaidų analizę galite skaityti kitame straipsnyje. Nuoroda: Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.

Žemės mokesčio surinkimo analizė Lietuvoje 2015-2023 m.

Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Taip pat trumpai aprašysiu savo patirtį mokant žemės mokestį bei surašysiu kiek mokėjo senelis už žemę 1927-1943 m.