Ekologiniam ūkininkavimui Lietuvoje naudojamos žemės naudmenos kasmet didėja. „Ekoagros“ duomenimis ekologinei augalininkystei, gyvulininkystei ir žuvininkystei naudojamas žemės plotas 2025 m. siekė 291 014 ha ir buvo didžiausias nuo 2012 m.(+125 tūkst. ha).

Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė 9,8 proc. nuo viso

2025 m. Valstybės duomenų agentūra duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje gyvulininkystės produkcijos pagaminta už 1,4 mlrd. eurų. Tai sudarė 36 proc. visų žemės ūkyje sukurtų pajamų.

Per 2000–2025 m. laikotarpį Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje vyko pokyčiai – mažėjo melžiamų karvių, kiaulių ir arklių, ožkų skaičius, tačiau sparčiai augo paukštininkystė, avininkystė ir bitininkystė.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis,2025 m. Lietuvos žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 3,8 mlrd. eurų, o didžiausią jos dalį – 2,4 mlrd. eurų (64 proc.) – sudarė augalininkystė. Per pastaruosius du dešimtmečius šis sektorius reikšmingai išaugo: didėjo tiek derlius, tiek dirbami plotai, tačiau kai kuriose srityse ryškėja ir mažėjimo tendencijos.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪDC) bei Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 84 476 ūkininkų ūkiai, vykdantys žemės ūkio veiklą. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje buvo registruota 811 juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla. Per pastarąjį dešimtmetį ūkininkų skaičius mažėjo, o žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių – didėjo.

2024 m.

Remiantis „Registrų centrui“ juridinių asmenų  pateiktų finansinių ataskaitų už 2024 m. duomenimis didžiausias pajamas gavo UAB „Vilniaus prekyba“ įmonių grupė –  8,023 mlrd. eurų.O didžiausią grynąjį pelną pernai uždirbo UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 450,98 mln. eurų. 2025 m. gruodžio 19 dienai finansines ataskaitas už 2024 m. pateikė 133,1 tūkst. Lietuvoje registruotų juridinių asmenų Tai sudarė 86 proc. visų

Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) statistiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2025 m., Lietuvoje mažėja bendrojo ugdymo mokyklų skaičius, tačiau mokinių skaičius auga.

2024–2025 mokslo metais šalyje veikė 890 bendrojo ugdymo mokyklų, tai yra 186 mokyklomis mažiau nei 2018–2019 mokslo metais (tuomet jų

2024 m. Lietuvos gyventojai dažniausiai lankėsi pas oftalmologą iš visų specialistų, pas kuriuos reikia siuntimo. Iš viso užfiksuoti 740 272 kontaktiniai ir nuotoliniai vizitai, t. y. 26 vizitai 100 gyventojų. Tokius duomenis skelbia Higienos instituto sveikatos statistika.

Pernai sostinėje užfiksuotos 7827 transporto spūstys – tai 24 daugiau nei 2023 m. Vidutinė spūsties trukmė siekė 91,75 minutės, arba 2,75 min. ilgiau nei ankstesniais metais. Vidutiniškai tai daugiau nei 21 spūstis per dieną.

Rinkimus ir referendumus Lietuvoje organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Remiantis svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ skelbiamais LR finansų duomenimis, apžvelgsiu, kokios buvo  VRK išlaidos rinkimams organizuoti 2015–2024 m.

2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas išleido 20,11 mlrd. eurų. (2,11 mlrd. eurų didesnės nei 2023 m.). 2024 m. planuotos išlaidos nebuvo viršytos, surinktas pajamos viršytos, biudžeto deficitas – 3,24 mlrd eurų.

2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas gavo 16,87 mlrd. eurų pajamų (456 mln. eurų daugiau nei 2023 m.). Bet 2024 m. planuotos pajamos nebuvo surinktos, pritrūko 110 mln. eurų.

Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos (ŽISIS, zisis.lt) skelbiamais duomenimis 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos bendras plotas buvo 65 286 tūkst. km2 ,(6,53 mln. ha). Iš jos žemės ūkio naudmenos sudarė 33 657 tūkst. km² arba 3,37 mln. ha, 51,6 proc. viso Lietuvos ploto. Per metus šios žemės sumažėjo 5640 ha, 0,17 proc. Žemės ūkio naudmenas sudarė: 89,6 proc. ariama žemė, 9,9 proc, pievos ir natūralios ganyklos ir 0,5 proc. sodai.

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės  institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas 2024 m. ir palyginsiu su 2023 m. duomenimis.

2024 m. Lietuvoje daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 731 752. Palyginti su 2023 m., pernai lankytojų padaugėjo 276 892. Prieš 2 metus daugiausiai lankytojų sulaukęs buvo Klaipėdos jūrų muziejus, 2024 m. jame apsilankė 645 665 (15 832 mažiau nei 2023 m.)

„Regitra“ skelbiamais statistiniais duomenimis iki 2025 m. sausio 3 d. Lietuvoje buvo registruoti 1 766 604 lengvieji keleiviniai automobiliai. Iš jų 10 populiariausių šių automobilių markių sudarė 73 proc. arba 1 287 845. Jame vyravo vokiečių gamintojų lengvieji automobiliai, net 5. Pirmas dvi vietas užėmė „Volkswagen“ (288 306) ir „Audi“ (181 518), o trečioje buvo „Toyota“ (171 321) markės automobiliai.

Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos (ŽISIS, zisis.lt) skelbiamais duomenimis 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos bendras plotas buvo 65 286 tūkst. km² ,(6,53 mln. ha). Iš jos miškų ūkio paskirties žemė sudarė 21 456 km² (2 146 tūkst. ha) arba 32,9 proc. viso Lietuvos ploto. Per metus šios žemės sumažėjo 2730 ha, 0,13 proc.

2025 m. vasario mėn. visuomenės nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ duomenimis ugniagesiais-gelbėtojais buvo labiausiai pasitikima Lietuvoje. Jų atliekamus darbus palankiai vertino 88,7 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų. Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje iš viso buvo gesinti 7667 gaisrai ir atlikti 16 293 gelbėjimo darbai.

„Sodros“ atvirai skelbiamais duomenimis 2024 m spalį apdraustųjų(dirbančiųjų) skaičius Lietuvoje buvo 1 175 329. Iš jų 599 024 (51 proc.) buvo moterys. Vidutinis darbo užmokestis praeitų metų spalio mėn. buvo 2231,07 euras, neatskaičius mokesčių.

2024 m. 470 tūkst., 40,3 proc. asmenų, dirbusių visą mėnesį, vidutiniškai per mėn. uždirbdavo nuo 1000 iki 2000 eurų, neatskaičius mokesčius. Taip pat sparčiai daugėjo apdraustųjų, gavusių 2001-3000 eurų pajamų per mėnesį, 263 tūkst., 22,6 proc., darbuotojų. Aprašysiu kiek 2024 m. dirbantieji gavo pajamų, kaip jos pasiskirstė pagal lytis bei amžiaus grupes. Straipsnyje nurodytos pajamos yra vidutinės per mėn., neatskaičius mokesčius.

„Regitra“ duomenys skelbia, kad 2024 metais pirmą kartą Lietuvoje įregistruoti 190 974 lengvieji automobiliai (160 905 naudoti ir 30 069 nauji). Bet dalis jų turėjo laikiną registraciją arba metų bėgyje buvo išregistruoti ir išvežti iš Lietuvos. Lietuvių automobilių markių pasirinkimas buvo panašus kaip ir 2023 m.,  daugiausia rinkosi „Volkswagen“, BMW, „Toyota“, „Audi“ bei „Volvo“ markių naujus ir naudotus automobilius.