Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos 2025 m. siekė 4,06 mlrd. eurų ir, palyginti su 2015 m., padidėjo beveik du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu išlaidos išaugo 1,8 karto – nuo 1,4 mlrd. iki 3,95 mlrd. eurų. Pagal pajamas ir išlaidas PSDF biudžetas yra trečias pagal dydį Lietuvos viešųjų finansų sistemoje.
Lietuvos viešųjų finansų sistemą sudaro valstybės biudžetas, Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas, savivaldybių biudžetai ir PSDF biudžetas. Išsamią šių biudžetų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur taip pat skelbiami atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai analizuoti Lietuvos finansų rodiklius nuo 2015 m.
Valstybės, VSDF ir savivaldybių biudžetų analizę jau esu aptaręs kituose straipsniuose. Šiame straipsnyje dėmesys skiriamas PSDF biudžeto raidai 2015–2025 m. laikotarpiu. Detaliau apžvelgsiu 2025 m. pajamas ir išlaidas, jas palyginsiu su 2015 m. rodikliais bei pateiksiu pagrindines tendencijas, atsispindinčias grafikuose.
PSDF yra specialios paskirties valstybės fondas, iš kurio finansuojamos gyventojų sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos priemonės, ligų prevencijos programos bei kitos sveikatos sistemos reikmės.
PSDF biudžeto pajamos
2025 m. PSDF biudžetas gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų – 123 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.
Didžiausią pajamų dalį sudarė dirbančiųjų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – 2,8 mlrd. eurų, arba 70 proc. visų pajamų. Valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis siekė 1 mlrd. eurų (25 proc.), valstybės biudžeto asignavimai sudarė 167 mln. eurų (4 proc.), o kitos pajamos – 41 mln. eurų (1 proc.).
Lietuvoje PSD yra apdrausta apie 3 mln. asmenų. Iš jų 94 proc. sudaro nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, o 6 proc. – Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.
Maždaug pusė apdraustųjų PSD įmokas moka patys arba per darbdavius, o už kitą pusę įmokas moka valstybė. Didžiausias valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes sudaro nedirbantys pensininkai (45 proc.), vaikai iki 18 metų (37 proc.), bedarbiai (10 proc.) ir studentai (3 proc.).
Pajamų pokyčiai 2015–2025 m.
- Dirbančiųjų PSD įmokos Šios grupės pajamos į PSDF biudžetą 2025 m. sudarė 2,8 mlrd. Eur (70 proc.). Palyginti su 2015 m. biudžetu dirbančiųjų PSD įmokos padidėjo 2 kartus (1,9 mlrd. Eur).
- Valstybės biudžeto PSD įmokos už apdraustuosius. Už nedirbančius pensininkus, nepilnamečius, studentus ir bedarbius valstybė 2025 m. į PSDF biudžetą pervedė 1 mlrd. Eur (25 proc.). Palyginti su 2015 m. biudžetu, 1,5 karto daugiau (+617 mln. Eur).
- Valstybės biudžeto PSD asignavimai. 2025 m. valstybės biudžetas pervedė 167 mln. Eur (4 proc.) asignavimų. Nuo 2015 m. (15 mln.) tokių lėšų pervedimas padidėjo daugiau nei 10 kartų.
- Kitos pajamos. Likusios pajamos 2025 m. PSDF biudžete siekė 41 mln. Eur ir sudarė 1 proc. visų tų metų pajamų. Nuo 2015 m. šios pajamos padidėjo 80 proc.
PSDF biudžeto išlaidos
2025 m. PSDF išlaidos sudarė 3,95 mlrd. eurų ir buvo 114 mln. eurų mažesnės už gautas pajamas.
Kai tam tikrais metais biudžeto įsipareigojimai viršija einamųjų pajamų galimybes, naudojamas PSDF rezervas. Viršplaninės pajamos metų pabaigoje pervedamos į rezervą, kuris 2025 m. pabaigoje siekė 724 mln. eurų.
Didžiausia išlaidų dalis buvo skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 2,8 mlrd. eurų (71 proc.). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista 702 mln. eurų (17,8 proc.), o sveikatos programoms – 223 mln. eurų (5,6 proc.).
Išlaidų pokyčiai 2015–2025 m.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos
2025 m. šiai sričiai skirta 2,8 mlrd. eurų (71,2 proc. visų išlaidų). Palyginti su 2015 m., išlaidos išaugo beveik du kartus – apie 1,8 mlrd. eurų.
Didžiausios sumos teko:
- ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms – 1,6 mlrd. eurų (60 proc.);
- pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms – 522 mln. eurų (20 proc.);
- slaugos paslaugoms – 233 mln. eurų (9 proc.).
Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Šios grupės išlaidos 2025 m. sudarė 702 mln. eurų (17,8 proc.). Per dešimtmetį jos padidėjo 1,6 karto, arba 436 mln. eurų.
Didžiausia dalis teko:
- kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 593 mln. eurų (83 proc.);
- centralizuotai apmokamiems vaistams ir priemonėms – 54 mln. eurų (8 proc.);
- ortopedijos techninėms priemonėms – 29 mln. eurų (4 proc.).
Sveikatos programos
2025 m. sveikatos programoms skirta 223 mln. eurų (5,6 proc.). Palyginti su 2015 m., išlaidos išaugo 2,2 karto, arba 153 mln. eurų.
Didžiausios išlaidų kryptys:
- dantų protezavimo programa – 54 mln. eurų (24 proc.);
- prevencinės programos – 53 mln. eurų (24 proc.);
- transplantacijos programa – 43 mln. eurų (19 proc.);
- Lietuvos gyventojų gydymo išlaidų kompensavimas užsienyje – 34 mln. eurų (15 proc.).
Valstybės deleguotų funkcijų vykdymas
Šios išlaidos PSDF biudžete atskirai apskaitomos nuo 2024 m. 2025 m. jos sudarė 173 mln. eurų (4,4 proc.) ir buvo 21 mln. eurų didesnės nei 2024 m.
Didžiausios išlaidos:
- greitosios medicinos pagalbos paslaugoms – 120 mln. eurų (72 proc.);
- kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokų dengimui – 36 mln. eurų (21 proc.);
- neapdraustų asmenų sveikatos priežiūrai – 10 mln. eurų (6 proc.).
Kitos išlaidos
2025 m. kitos išlaidos siekė 37 mln. eurų (0,9 proc.) ir buvo 1,5 karto didesnės nei 2015 m.
Didžiausią jų dalį sudarė:
- PSDF administravimo veikla – 33,8 mln. eurų (91 proc.);
- VSDF veiklos finansavimas – 3,5 mln. eurų (9 proc.).
Sveikatos prevencinės programos
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto sveikatos programoms skirtų lėšų. 2025 m. joms buvo išleista 53 mln. eurų – daugiau nei tris kartus daugiau nei 2015 m. (+40,4 mln. eurų). Daugiausia lėšų teko širdies ir kraujagyslių ligų programai – 24,9 mln. eurų (47 proc.).
Prevencinių programų finansavimas
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa
2025 m. išlaidos siekė 24,9 mln. eurų (47 proc.). Palyginti su 2015 m., jos padidėjo 4,4 karto (+20,3 mln. eurų). Programa pasinaudojo 56,6 proc. teisę turinčių gyventojų – daugiausia nuo 2021 m.
Krūties vėžio prevencijos programa
Išlaidos sudarė 10,7 mln. eurų (20,2 proc.) ir buvo 4,4 karto didesnės nei 2015 m. (+8,7 mln. eurų). Programa pasinaudojo 65,3 proc. tikslinės grupės gyventojų.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa
2025 m. išlaidos siekė 8,6 mln. eurų (16,3 proc.) ir buvo 2,3 karto didesnės nei 2015 m. (+6 mln. eurų). Programa pasinaudojo 48,7 proc. teisę turinčių gyventojų.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
Išlaidos sudarė 5,9 mln. eurų (11,3 proc.) ir buvo 2,8 karto didesnės nei 2015 m. (+4,4 mln. eurų). Programa pasinaudojo 59,6 proc. tikslinės grupės gyventojų.
Prostatos vėžio prevencijos programa
2025 m. išlaidos siekė 2,7 mln. eurų (5,2 proc.) ir buvo 52 proc. didesnės nei 2015 m. (+0,9 mln. eurų). Programa pasinaudojo 44,3 proc. teisę turinčių gyventojų.
Kitos sveikatos programų išlaidos
Be prevencinių programų, PSDF lėšos buvo skiriamos transplantacijoms, dantų protezavimui, Lietuvos apdraustųjų gydymui kitose Europos Sąjungos valstybėse bei COVID-19 priemonėms.
Transplantacijos programa
2025 m. jai skirta 43 mln. eurų (19,3 proc. visų sveikatos programų išlaidų). Palyginti su 2015 m., finansavimas padidėjo 1,5 karto (+26 mln. eurų).
Dantų protezavimo programa
Šiai programai 2025 m. skirta 53,8 mln. eurų (24,1 proc.). Per dešimtmetį išlaidos išaugo beveik keturis kartus (+43 mln. eurų).
Lietuvos apdraustųjų gydymas Europos Sąjungos šalyse
2025 m. šiam tikslui skirta 34 mln. eurų (15,4 proc.). Palyginti su 2015 m., išlaidos padidėjo 2,2 karto (+23,6 mln. eurų).
COVID-19 vakcinavimo ir gydymo priemonės
2025 m. šiai programai išleista 5,4 mln. eurų (2,4 proc.). Didžiausios išlaidos buvo 2020 m., kai jos siekė 105 mln. eurų ir sudarė 46 proc. visų sveikatos programų išlaidų.
Panašūs straipsniai:
Lietuvos valstybės biudžetas 2025: pajamos augo iki 18 mlrd. eurų
2025 m. valstybės biudžeto išlaidos 23 mlrd. eurų: daugiausia išaugo socialinei apsaugai ir gynybai
Lietuvos Valstybės biudžeto pajamų analizė 2015-2023 m.
Lietuvos valstybės socialinio draudimo fondo pajamų biudžeto analizė 2015-2023 m.
Lietuvos Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Lietuvos savivaldybių biudžeto pajamų analizė 2015-2023 m.
Savivaldybių biudžeto išlaidos 2015-2023 metais
Duomenų šaltinis:
https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/ – Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.