Vilnius ir Kaunas yra didžiausi Lietuvos miestai. Atitinkamai jų biudžetai taip pat yra didžiausi tarp šalies savivaldybių. Pavyzdžiui, 2025 m. Vilniuje buvo registruoti 618 tūkst. gyventojų. Tais metais miesto biudžeto pajamos siekė 1,57 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,58 mlrd. eurų. Kaune 2025 m. buvo registruota 303 tūkst. gyventojų, miesto biudžeto pajamos siekė 758 mln. eurų, o išlaidos – 770 mln. eurų.
Jei miestų biudžetų pajamas ir išlaidas padalytume iš gyventojų skaičiaus, gautume gana panašius rodiklius. 2025 m. Vilniaus ir Kauno miestų biudžetų pajamos vienam gyventojui siekė atitinkamai 2 540 ir 2 502 eurus. Biudžeto išlaidos vienam gyventojui sudarė 2 554 eurus Vilniuje ir 2 544 eurus Kaune.
Vilniaus ir Kauno miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai 2016–2025 m.
Per dešimtmetį gyventojų skaičius tiek Vilniuje, tiek Kaune augo. Gyventojų daugėjo ir šalia šių miestų esančiose rajonų savivaldybėse.
Gyventojų skaičiaus pokytis 2016–2025 m. (Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys)
| Savivaldybė | 2016 m. gyventojų skaičius | 2025 m. gyventojų skaičius | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Vilniaus miestas | 538 724 | 618 469 | +15 % |
| Vilniaus rajonas | 92 380 | 111 178 | +20 % |
| Kauno miestas | 296 078 | 302 835 | +2 % |
| Kauno rajonas | 87 824 | 112 612 | +28 % |
Duomenys rodo, kad nemažai gyventojų rinkosi gyvenimą šalia didžiųjų miestų.
Vilniaus ir Kauno miestų biudžetai 2016–2025 m.
Portalo „Atviri Lietuvos finansai“ duomenimis, per dešimtmetį Vilniaus ir Kauno miestų biudžetai padidėjo maždaug tris kartus. Palyginimui, visų Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamos 2016–2025 m. padidėjo 2,7 karto, o išlaidos – 2,9 karto.
Pastaraisiais metais savivaldybių biudžetų išlaidos viršydavo surinktas pajamas. Biudžeto deficitui padengti buvo naudojamas turimas rezervas arba skolintos lėšos.
2025 m. gruodžio 31 d. visų Lietuvos savivaldybių skola siekė 737,3 mln. eurų. Per metus ji padidėjo 122,6 mln. eurų.
Vilniaus miesto biudžeto pajamos ir išlaidos 2016–2025 m.
| Metai | Pajamos, mln. Eur | Išlaidos, mln. Eur | Pajamų ir išlaidų skirtumas, mln. Eur |
|---|---|---|---|
| 2016 | 539,67 | 541,45 | -1,78 |
| 2018 | 603,80 | 566,01 | +37,78 |
| 2020 | 740,42 | 757,70 | -17,28 |
| 2022 | 1043,82 | 1013,10 | +30,72 |
| 2024 | 1383,51 | 1393,19 | -9,68 |
| 2025 | 1570,71 | 1579,61 | -8,90 |
Kauno miesto biudžeto pajamos ir išlaidos 2016–2025 m.
| Metai | Pajamos, mln. Eur | Išlaidos, mln. Eur | Pajamų ir išlaidų skirtumas, mln. Eur |
|---|---|---|---|
| 2016 | 263,00 | 243,28 | +19,72 |
| 2018 | 313,76 | 318,07 | -4,31 |
| 2020 | 389,46 | 388,96 | +0,50 |
| 2022 | 538,94 | 514,52 | +24,43 |
| 2024 | 679,36 | 693,54 | -14,18 |
| 2025 | 757.71 | 770,49 | -12,78 |
Pajamų pokyčiai
2016–2025 m. Vilniaus miesto biudžeto pajamos padidėjo 2,9 karto – nuo 540 mln. eurų iki 1,57 mlrd. eurų. Kauno miesto pajamos taip pat padidėjo 2,9 karto – nuo 263 mln. eurų iki 758 mln. eurų.
Didžiausią dalį pajamų sudaro mokesčiai. 2025 m. Vilniuje šios grupės pajamos sudarė 53 proc. visų biudžeto pajamų, Kaune – 54 proc.
Reikšmingą miestų biudžetų pajamų dalį sudarė ir dotacijos. 2025 m. jos sudarė 37 proc. Vilniaus miesto ir 38 proc. Kauno miesto biudžeto pajamų.
Per dešimtmetį Vilniaus miesto biudžete 13 kartų padidėjo pajamos iš dividendų ir kitų pelno įmokų – nuo 864,5 tūkst. eurų 2016 m. iki 11,7 mln. eurų 2025 m.
Išlaidų pokyčiai
2016–2025 m. Vilniaus miesto biudžeto išlaidos padidėjo 2,9 karto – nuo 541 mln. eurų iki 1,58 mlrd. eurų. Kauno miesto išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 3,2 karto – nuo 243 mln. eurų iki 770 mln. eurų.
Abu miestai daugiausia lėšų skiria švietimui. 2025 m. Vilniuje švietimui skirta 772 mln. eurų, arba 49 proc. visų miesto biudžeto išlaidų. Kaune švietimui skirta 364 mln. eurų, arba 47 proc.
Per dešimtmetį išlaidos švietimui Vilniuje padidėjo 3,2 karto, o Kaune – 2,6 karto.
2025 m. Vilnius būstui ir komunaliniam ūkiui skyrė 542 mln. eurų, arba 14,7 proc. miesto biudžeto. Tai buvo 177 mln. eurų, arba 328 proc., daugiau nei 2016 m.
Kaune 2025 m., be švietimo, viena didžiausių išlaidų grupių buvo ekonomika. Jai skirta 146 mln. eurų, arba 19 proc. visų miesto biudžeto išlaidų. Palyginti su 2016 m., išlaidos šiai sričiai padidėjo 117 mln. eurų, arba 393 proc.
Labiausiai išaugusios Vilniaus miesto išlaidos
Per dešimtmetį Vilniuje labiausiai padidėjo:
-
Poilsio, kultūros ir religijos sričiai – išlaidos padidėjo 63 mln. eurų, arba 619 proc.
-
Aplinkos apsaugai – išlaidos padidėjo 90 mln. eurų, arba 478 proc.
Labiausiai išaugusios Kauno miesto išlaidos
Per dešimtmetį Kaune labiausiai padidėjo:
-
Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – išlaidos padidėjo 105 tūkst. eurų, arba 8 750 proc. 2016 m. šiai sričiai buvo skirta vos 1 200 eurų.
-
Sveikatos apsaugai – išlaidos padidėjo 13 mln. eurų, arba 1 235 proc.
Pagal išlaidų grupes abu miestai daugiausia lėšų skyrė darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.
2025 m. Vilnius šioms reikmėms išleido 702 mln. eurų. Tai buvo 503 mln. eurų, arba 192 proc., daugiau nei 2016 m. Kaunas 2025 m. darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skyrė 354 mln. eurų – 227 mln. eurų, arba 179 proc., daugiau nei 2016 m.
Miestų vykdomi ir užbaigti investiciniai projektai
Dalis miestų biudžeto lėšų skiriama įvairiems investiciniams projektams. Informacija apie vykdomus ir užbaigtus projektus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.
Vilnius
Vilniaus miesto investicinių projektų sąrašai skelbiami savivaldybės ir Vilniaus vystymo kompanijos interneto svetainėse:
-
Vilniaus miesto projektai: https://vilnius.lt/projektai
-
Vilniaus vystymo kompanijos projektai: https://www.vilniausvystymas.lt/projektai/vilnius/
Sostinėje pastaraisiais metais vykdomi ar užbaigti projektai daugiausia susiję su:
- švietimo įstaigų modernizavimu ir naujų įstaigų statyba;
- gatvių ir viešųjų erdvių tvarkymu bei atnaujinimu;
- gyvenamųjų rajonų kiemų atnaujinimu pagal kiemų programą;
- Neries krantinių tvarkymu ir naujų tiltų statyba, įskaitant pėsčiųjų Alberto tilto per Nerį projektą nuo A. Goštauto g. iki Upės g.;
- Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statyba.
Nacionalinis stadionas šiuo metu statomas privačiomis lėšomis.
Kaunas
Kauno miesto 2019–2026 m. investicinių projektų sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje:
https://www.kaunas.lt/verslas-finansai/investiciju-projektai/
Kaune vykdomi ar užbaigti projektai daugiausia susiję su:
- sporto infrastruktūros statyba ir modernizavimu – ledo arenos, lengvosios atletikos maniežo statyba, baseinų infrastruktūros gerinimu;
- gatvių ir viešųjų erdvių tvarkymu bei atnaujinimu;
- naujų tiltų statyba, įskaitant pėsčiųjų tilto per Nemuną nuo Aleksoto iki Nemuno salos projektą;
- M. K. Čiurlionio koncertų centro įkūrimu.
Duomenų šaltinis:
https://lietuvosfinansai.lt/ – svetainė „Atviri Lietuvos finansai"
https://vda.lrv.lt/lt/ – Valstybės Duomenų Agentūros (VDA) statistiniai duomenys
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.