2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd, 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai – 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc., išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam draudimui 2023 m. buvo 39 mln. eurų, 0,6 proc.
Nuo 2015 m. LR Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto gautos pajamos padidėjo beveik 2,2 karto – nuo 3,28 mlrd. eurų iki 7,15 mlrd. eurų 2023 m. O išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, nuo 3,42 mlrd. eurų iki 6,31 mlrd eurų 2023 m. Pagal pajamas ir išlaidas VSDF biudžetas užima antrąją vietą Lietuvos finansų sistemoje.
Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, VSDF biudžetas, Savivaldybių biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti. Skirtingai nuo LR Valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetai 2015-2023 m. beveik visada buvo pliusiniai. Išskyrus 2020 m. kai buvo išleista 47 mln. eurų daugiau nei surinkta.
Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, Savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
LR Valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašiau kituose straipsniuose. Šį kartą dėmesį skirsiu LR savivaldybių biudžeto pajamoms nuo 2015 m. iki 2023 m.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto 2015-2023 m. išlaidų analizę galite skaityti kitame straipsnyje. Nuoroda: Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Taip pat trumpai aprašysiu savo patirtį mokant žemės mokestį bei surašysiu kiek mokėjo senelis už žemę 1927-1943 m.
Lietuvos Respublikos Valstybės biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti. Deja, 2015-2023 m. LR Valstybės biudžete per metus daugiau buvo išleidžiama nei surenkama.
Išsamią LR finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
Aš panagrinėsiu Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto išlaidų duomenis. Šio biudžeto lėšos skiriamos socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, ekonomikai, gynybai ir kitoms valstybės paslaugoms.
2024 m. spalio 13 ir 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Juose dalyvavo 15 politinių partijų ir koalicijų. Lapkričio 3 d. vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Seimo rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad juos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavusi 52 mandatus.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal rinkimų apygardas, apskritis, miestus, regionus. Nuoroda: https://www.vrk.lt.