Vilnius ir Kaunas yra didžiausi Lietuvos miestai. Atitinkamai jų biudžetai taip pat yra didžiausi tarp šalies savivaldybių. Pavyzdžiui, 2025 m. Vilniuje buvo registruoti 618 tūkst. gyventojų. Tais metais miesto biudžeto pajamos siekė 1,57 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,58 mlrd. eurų. Kaune 2025 m. buvo registruota 303 tūkst. gyventojų, miesto biudžeto pajamos siekė 758 mln.

2025 m. Lietuvoje užregistruoti 2 835 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose žuvo 138 žmonės, o 3 302 buvo sužeisti. Palyginti su 2020 m., eismo įvykių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau žuvusiųjų sumažėjo 37, o sužeistųjų padaugėjo 99.

Nors kasmet Lietuvoje daugėja registruojamų transporto priemonių, eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, skaičius išlieka panašus. 

2020 m. buvo nustatyti 1 265 tokių eismo įvykių pažeidėjai, o

Kaip rodo skelbiami „Regitros“ duomenys, Lietuvos gyventojai 2025 m. ir 2026 m. pirmąjį pusmetį daugiausia naujai registravo BMW automobilius. 2025 m. jų buvo įregistruota 15 974 – tai sudarė 13,9 proc. visų registruotų automobilių. 2026 m. pirmąjį pusmetį įregistruoti 9164 BMW automobiliai, arba 14,4 proc. visų registruotų automobilių.

Iš visų šių BMW automobilių 97 proc. buvo naudoti.

„3 serijos“ ir

Ekologiniam ūkininkavimui Lietuvoje naudojamos žemės naudmenos kasmet didėja. „Ekoagros“ duomenimis ekologinei augalininkystei, gyvulininkystei ir žuvininkystei naudojamas žemės plotas 2025 m. siekė 291 014 ha ir buvo didžiausias nuo 2012 m.(+125 tūkst. ha).

Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė 9,8 proc. nuo viso

Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos 2025 m. siekė 4,06 mlrd. eurųir, palyginti su 2015 m., padidėjo beveik du kartus. Tuo pačiu laikotarpiu išlaidos išaugo 1,8 karto – nuo 1,4 mlrd. iki 3,95 mlrd. eurų. Pagal pajamas ir išlaidas PSDF

Lietuvoje miškai dengia daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Kasmet skelbiami duomenys leidžia įvertinti ne tik miškų būklę, bet ir sužinoti, kas valdo didžiausius miško plotus mūsų šalyje. Remiantis Lietuvos miškų valstybės kadastro ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, apžvelgsiu 50 didžiausių Lietuvos miško žemės valdytojų 2025 metais.

2025 m. Valstybės duomenų agentūra duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje gyvulininkystės produkcijos pagaminta už 1,4 mlrd. eurų. Tai sudarė 36 proc. visų žemės ūkyje sukurtų pajamų.

Per 2000–2025 m. laikotarpį Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje vyko pokyčiai – mažėjo melžiamų karvių, kiaulių ir arklių, ožkų skaičius, tačiau sparčiai augo paukštininkystė, avininkystė ir bitininkystė.

2025 m. valstybė išleido 23,1 mlrd. eurų – beveik tiek, kiek buvo planuota. Palyginti su 2024 m., išlaidos padidėjo beveik 3 mlrd. eurų. Tuo tarpu, lyginant su 2025 m. gautomis pajamomis, valstybės išlaidos buvo daugiau nei 5 mlrd. eurų didesnės.

Daugiausia lėšų skirta socialinei apsaugai (29 proc. visų išlaidų), mažiausiai – aplinkos apsaugai (0,7 proc.).

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. valstybės biudžeto pajamos siekė 18 mlrd. eurų – tai yra 358 mln. eurų daugiau nei planuota. Palyginti su 2024 m., pajamų surinkta 1,1 mlrd. eurų daugiau.

Išsamią valstybės biudžeto finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur taip pat pateikiami

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis,2025 m. Lietuvos žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 3,8 mlrd. eurų, o didžiausią jos dalį – 2,4 mlrd. eurų (64 proc.) – sudarė augalininkystė. Per pastaruosius du dešimtmečius šis sektorius reikšmingai išaugo: didėjo tiek derlius, tiek dirbami plotai, tačiau kai kuriose srityse ryškėja ir mažėjimo tendencijos.

Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. Daugiausia – Ukrainos (79 868), Baltarusijos (50 286), Rusijos (13 723) ir Uzbekistano (10 545) piliečiai.

Per metus leidimus turinčių užsieniečių skaičius sumažėjo 921.

Valstybės duomenų agentūros

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪDC) bei Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 84 476 ūkininkų ūkiai, vykdantys žemės ūkio veiklą. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje buvo registruota 811 juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla. Per pastarąjį dešimtmetį ūkininkų skaičius mažėjo, o žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių – didėjo.

2024 m.

„Registrų centro“ 2026 m. sausio 3 d. duomenimis Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0–6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7–17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0–6 m. vaikų sumažėjo 21 716, o 7–17 m. amžiaus vaikų padaugėjo 510.

2025 m. Lietuvos muziejai sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus, apsilankė 6 019 879 žmonės (79 717 arba 1,3 proc. daugiau nei 2024 m.). Pernai daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus – 618 010 (-27 655, -4,3 proc.). 2024 m. daugiausiai lankytas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 2025 m. sulaukė 486 551 lankytojo (-245 201, -33,5 proc.).

VĮ „Registrų centro“ statistikos duomenimis Lietuvoje daugėja netekėjusių ir nevedusių gyventojų, o mažėja ištekėjusių ir vedusių. Per 2 metus, nuo 2023 m. nesusituokusių asmenų skaičius, atmetus nepilnamečius, padidėjo 13 609, o vedusių sumažėjo 19 456. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis santuokų skaičius nuo 21 347 (2016 m.) sumažėjo iki 13 059 (2025 m.).

2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje buvo registruoti 642 450 asmenų. Per metus jų padaugėjo 10 215. Iš jų 571 137 (+7575) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Kitos šalies piliečių arba pilietybė nenurodyta pernai sostinėje registruota 71 313 (+2640). Galimai Vilniaus m. savivaldybės rudenį paskelbta GPM nuolaidos akcija naujai deklaruojantiems gyvenamąją vietą sostinėje

 „Regitra“ kaupia  transporto priemonių sandorių (pirkimų-pardavimų) duomenis nuo 2021 m. gegužės 1 d. ir atnaujina kasdien. Ir juos galima rasti atvirų duomenų portale. Šiuose duomenyse nurodomas dokumentų tipas, jo išdavimo data, sandorio šalis, suma.

2025 m. statistikos duomenimis Lietuvoje užregistruota 1 636 177 TP sandoriai. Iš jų 1 091 005 (67 proc.) buvo pirkimo-pardavimo sutartys.

Kaip skelbia Lietuvos kino centro (LKC) statistiniai duomenys, 2025 m. Lietuvoje daugiausia žiūrovų sulaukė lietuviškas filmas „Pietinia Kronikas”. Jį pamatė 412 521  žiūrovas ir buvo surinkta 3 144 187 Eur pajamų. Šis filmas tapo ir populiariausiu Lietuvoje rodytu filmu nuo  1993 m., iš pirmos vietos išstūmęs filmą „Įsikūnijimas. Vandens kelias” (2022 m., Lietuvoje žiūrėjo 354 369 žiūrovai)

Didžiausiame Lietuvos mieste, Vilniaus m., 2025 m. vidutiniškai buvo 306 851 apdraustasis. Jų vid. mėnesio pajamos buvo 2883 eurai (prieš mokesčius) arba 1744 eurai atskaičius mokesčius. Nuo 2021 m. vidutinis dirbančiųjų skaičius padidėjo 26 802, o mėn. pajamos prieš mokesčius padidėjo 974 eurais. 

„Sodros“ duomenimis 2025 metais Lietuvoje vidutiniškai registruoti 1 178 547 dirbantieji (apdraustieji). Daugiausiai jų buvo lapkritį (1192826), o mažiausiai – sausį (1 152 928). Moterys sudarė 51 proc. visų apdraustųjų.