Vilnius ir Kaunas yra didžiausi Lietuvos miestai. Atitinkamai jų biudžetai taip pat yra didžiausi tarp šalies savivaldybių. Pavyzdžiui, 2025 m. Vilniuje buvo registruoti 618 tūkst. gyventojų. Tais metais miesto biudžeto pajamos siekė 1,57 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,58 mlrd. eurų. Kaune 2025 m. buvo registruota 303 tūkst. gyventojų, miesto biudžeto pajamos siekė 758 mln.

2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje buvo registruoti 642 450 asmenų. Per metus jų padaugėjo 10 215. Iš jų 571 137 (+7575) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Kitos šalies piliečių arba pilietybė nenurodyta pernai sostinėje registruota 71 313 (+2640). Galimai Vilniaus m. savivaldybės rudenį paskelbta GPM nuolaidos akcija naujai deklaruojantiems gyvenamąją vietą sostinėje

Didžiausiame Lietuvos mieste, Vilniaus m., 2025 m. vidutiniškai buvo 306 851 apdraustasis. Jų vid. mėnesio pajamos buvo 2883 eurai (prieš mokesčius) arba 1744 eurai atskaičius mokesčius. Nuo 2021 m. vidutinis dirbančiųjų skaičius padidėjo 26 802, o mėn. pajamos prieš mokesčius padidėjo 974 eurais. 

Pernai sostinėje užfiksuotos 7827 transporto spūstys – tai 24 daugiau nei 2023 m. Vidutinė spūsties trukmė siekė 91,75 minutės, arba 2,75 min. ilgiau nei ankstesniais metais. Vidutiniškai tai daugiau nei 21 spūstis per dieną.

Baigiantis vasarai ir prasidėjus naujiems mokslo metams, į Vilnių sugrįžta ir eismo spūstys. Remiantis Vilniaus įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atvirai skelbiamais statistiniais duomenimis, 2025 m. rugpjūčio 17–31 d. buvo fiksuotos 295 eismo spūstys, o jau rugsėjo 1–14 d. – net 477, t. y. 197 spūstimis daugiau.

Remiantis 2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis, didžiausiame Lietuvos mieste, Vilniuje, gyveno 632 235 asmenys. Iš jų 562 822 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Per metus sostinės gyventojų skaičius dėka ne Lietuvos pilietybės asmenų sumažėjo 2721 (Vilniuje registruotų Lietuvos piliečių padaugėjo 740, o kitą pilietybę turinčių arba nenurodžiusių sumažėjo 3461).

Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus

2024 m. spalio 4 d. „Regitra“ skelbiamais duomenimis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdė 708 transporto priemones, kurios galėjo vežti keleivius. 84 iš jų neturėjo teisės dalyvauti eisme, 624 turėjo. UAB VVT keleivių pervežimą vykdė 241 troleibusas ir 383 autobusai. 50 bendrovės valdomų keleivinių transporto priemoniųs priklausė „Swedbank“ bankui, 150 „Luminor“ bankui.

Kas 3 mėnesius atnaujinami „Regitra” atvirai skelbiami statistiniai duomenys apie Lietuvoje registruotas transporto priemones leidžia panagrinėti kaip keitėsi Lietuvos, taip pat ir Vilniaus m., lengvųjų automobilių parkas. Kurie mūsų šalies gyventojų tarpe buvo populiaresni ar draugiškesni aplinkai. Naujausi duomenys yra 2024 m. liepos 2 d.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. Be to, 2022 m. Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas pažymėti ir užregistruoti savo augintinius Gyvūnų augintojų registre (GAR). Šiame registre gali būti registruojami šunys, katės, šeškai, šinšilos, triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai, ropliai, primatai, šikšnosparniai ir vėžliai. Skelbiama, kad GAR registro tikslas –

Turbūt beveik visi Vilniaus vairuotojai yra susidūrę su spūstimis Vilniuje. Dauguma jų stovėjimas automobilių eilėje erzina ir norėtų kuo dažniau tokių situacijų išvengti. Nes beveik visada norisi kuo greičiau, aišku nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, pasiekti savo kelionės tikslą. Vis daugiau internete skelbiamų atvirų duomenų leidžia panagrinėti informaciją apie spūstis Vilniuje. Ji pasiekiama adresu

Keliuose įvykusios avarijos sukelia daug nepatogumų pradedant nuo nukentėjusio ir sukėlusio avariją. Baigiant eismo įvykiu sukelta spūstimi, kuri sukelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Vis daugiau internete skelbiamų atvirų duomenų leidžia panagrinėti informaciją apie avaringiausias gatves Vilniuje. Ji pasiekiama adresu