Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2025 m. Lietuvos žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 3,8 mlrd. eurų, o didžiausią jos dalį – 2,4 mlrd. eurų (64 proc.) – sudarė augalininkystė. Per pastaruosius du dešimtmečius šis sektorius reikšmingai išaugo: didėjo tiek derlius, tiek dirbami plotai, tačiau kai kuriose srityse ryškėja ir mažėjimo tendencijos.
Augimas: daugiau produkcijos ir didesni plotai
Nuo 2000 m. augalininkystės produkcija padidėjo nuo 5,9 mln. t iki 9,3 mln. t – tai 3,4 mln. t augimas.
Tuo pačiu laikotarpiu dirbamų pasėlių plotas išaugo 47 proc. – nuo 1,56 mln. ha iki 2,29 mln. ha.
2025 m. augalininkystės struktūra atrodė taip:
- grūdiniai augalai – 73,3 proc.
- cukriniai runkeliai – 10,3 proc.
- rapsai – 10 proc.
- daržovės – 3,2 proc.
- bulvės – 3 proc.
- vaisiai ir uogos – 0,2 proc.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos augalininkystėje dominuoja grūdiniai augalai (javai, ankštiniai). Per 25 metus taip pat augo cukrinių runkelių ir rapsų gaminama produkcija, o daržovių, bulvių bei sodų ir uogynų auginamos produkcijos mažėjo.
Grūdiniai augalai – sektoriaus pagrindas
2025 m. Lietuvoje išauginta 6,8 mln. t grūdinių augalų. Nuo 2000 m. jų gamyba išaugo net 149 proc.
Grūdinių augalų derlingumas nuo 2000 m. padidėjo 1,83 t/ha – nuo 2,68 t/ha (2000 m.) iki 4,51 t/ha (2025 m.).
2025 m. supirkta 3,7 mln. t (54,7 proc.) derliaus. Vidutinė supirkimo kaina siekė 178 eurus už toną. Palyginti su 2000 m., supirkta 3 mln. t (435 proc.) daugiau, o vidutinė kaina padidėjo 61 euru už toną.
Grūdiniai augalai skirstomi į javus ir ankštinius augalus.
Javai: didžioji dalis eksportui
2024 m. VDA duomenimis, Lietuvoje javų derlius siekė 5,7 mln. t – tai sudarė 92 proc. visų grūdinių augalų produkcijos.
Javų struktūra: kviečiai (74 proc.), miežiai (13 proc.), kvietrugiai (5 proc.), avižos (4 proc.), kukurūzai (2 proc.), rugiai (1 proc.), kiti javai (1 proc.).
- Per 25 metus javų produkcija išaugo 115 proc. – 2024 m. išauginta 5,7 mln. t, t. y. 3 mln. t daugiau nei 2000 m., bet 359 tūkst. t mažiau nei 2015 m.
- Importas nuo 2000 m. padidėjo 97 proc. – iki 296 tūkst. t (2024 m.), o eksportas išaugo 32 kartus – iki 4,6 mln. t.
- Vidaus rinkoje javų suvartojimas sumažėjo 30 proc. – iki 1,6 mln. t (2024 m.). Didžiausią dalį sudarė pašarai (47 proc.), gyventojų vartojimas (18 proc.), sėklos (15 proc.), pramonė (13 proc.), nuostoliai (7 proc.).
- Javų naudojimas alkoholio gamybai sumažėjo 63 proc., o alaus gamybai – padidėjo 127 proc. Gyventojų javų produktų vartojimas sumažėjo 35 proc.
Ankštiniai augalai: sparčiausias augimas
Ankštinių augalų sektorius augo sparčiausiai:
2024 m. Lietuvoje išauginta 489 tūkst. t ankštinių augalų (8 proc. visų grūdinių augalų).
Struktūra: pupos (48 proc.), žirniai (44 proc.), kiti ankštiniai (7 proc.), lubinai (1 proc.).
Per 25 metus:
- gamyba padidėjo 570 proc. Ypač dideli derliai buvo 2016–2017 m. (636–707 tūkst. t).
- Importas išaugo 14 kartų, eksportas – net 270 kartų.
- Vidaus suvartojimas padidėjo 167 proc., daugiausia naudojama pašarams (53 proc.) ir sėkloms (30 proc.). Gyventojų vartojimas padidėjo 19 proc.
Cukriniai runkeliai: derlingumas augo
2025 m. išauginta 955 tūkst. t cukrinių runkelių (apie 10 proc. augalininkystės produkcijos).
Per 26 metus produkcija padidėjo 8 proc. Didžiausias derlius užfiksuotas 2024 m. (1 120 tūkst. t).
- Derlingumas 2025 m. siekė 75,2 t/ha – tai 24,6 t/ha daugiau nei 2000 m. bei 43,4 t/ha daugiau nei 2015 m.
- Importas nuo 2009 m. sumažėjo 55 proc. ir 2024 m. siekė 24 tūkst. t, t.y. 31 tūkst. t mažiau nei 2009 m.
- Eksportas padidėjo 176 proc. – iki 123 tūkst. t (2024 m.), t. y. 78 tūkst. t daugiau nei 2009 m.
- Cukraus gamyba nuo 2004 m. išaugo 71 proc. – iki 182 tūkst. t (2024 m.), t. y. 71 tūkst. t daugiau nei 2009 m.
Rapsai: auginimas didėjo
Lietuvoje rapsų auginama vis daugiau, didėjo eksportas, taip pat ir vartojimas vidaus rinkoje, daugiausia perdirbimas
2025 m. išauginta 933 tūkst. t (10 proc. visos produkcijos). Per 26 metus produkcija išaugo 10,5 karto.
- Derlingumas 2025 m. siekė 2,66 t/ha – tai 1,2 t/ha daugiau nei 2000 m.
- Importas nuo 2017 m. kito priklausomai nuo metų. 2024 m. siekė 18,8 tūkst. t – 30,9 tūkst. t mažiau nei 2009 m.
- Eksportas padidėjo 166 proc. – iki 606 tūkst. t (2024 m.), t. y. 378 tūkst. t daugiau nei 2017 m.
- Vidaus suvartojimas augo 26 proc. – 311,5 tūkst. t (2024 m.), t.y.: 63,5 tūkst. t daugiau nei 2017 m. Daugiausia rapsai buvo perdirbami (91 proc.)
Daržovės: mažiau užauginama, bet daugiau vartojama
2000-2025 m. Lietuvoje išauginamas lauko daržovių derlius mažėjo, bet gyventojai vartojo daugiau. Daržovių importas bei eksportas 2000-2024 m. didėjo, Ypač didelis pakilimas buvo 2012-2015 m.
2025 m. išauginta 298 tūkst. t (3,2 proc. produkcijos) – 32 tūkst. t mažesnis nei 2000 m. Tik 2003 m. buvo gautas didelis daržovių derlius – 549 tūkst. t. Lietuvoje daugiausia auginamos šakninės daržovės (morkos, svogūnai, burokėliai) (62 proc.), kopūstai (26,5 proc.), vaisinės daržovės (moliūgai, agurkai) (11 proc.)
- 2025 m. auginamų daržovių derlingumas siekė 20,9 t iš ha – 1,8 t/ha daugiau nei 2003 m.
- Importas nuo 2000 m. didėjo 160 proc. – 2024 m. siekė 190 tūkst. t, t.y. 117 tūkst. t daugiau nei 2000 m.. 2012-2015 m. į Lietuvą vidutiniškai per metus importuota 408,9 tūkst. t daržovių. Tai buvo rekordiniai duomenys. Vėliau šis skaičius sumažėjo.
- Eksportas didėjo 5,8 karto – 2024 m. siekė 94 tūkst. t – 80 tūkst. t. daugiau nei 2000 m. 2012-2015 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai jis buvo pakilęs iki 293 tūkst. t.
- Vidaus rinkoje daržovių suvartojimas per 25 m. mažėjo 2,6 proc. – 382,7 tūkst. t (2024 m.), t.y.: 1,7 tūkst. t mažiau nei 2000 m. Daugiausia jų vartojo gyventojai (78 proc.)
- Daržovių suvartojimas 1 gyventojui 2000-2024 m. padidėjo 17 proc. – 2024 m. 1 gyventojas vidutiniškai suvartojo 103 kg daržovių (15 kg daugiau nei 2000 m.)
Bulvės: vartojimo sumažėjimas
Bulvių auginimas ir vartojimas Lietuvoje mažėjo. Importas išaugo daugiau nei 10 kartų, o eksportas – 2,6 karto.
2025 m. išauginta 277 tūkst. t (3 proc. produkcijos). Per 25 metus derlius sumažėjo daugiau nei 1,5 mln. t. Didžiausias bulvių derlius buvo 2000 m. – 1792 tūkst. t.
- 2000-2025 m. vidutinis auginamų bulvių derlingumas siekė 14,8 t iš ha – didžiausias 2025 m. (19,3 t iš ha). Mažiausias – 2006 m. (7,9 t iš ha)
- Importas nuo 2000 m. padidėjo net 10.5 kartų – 2024 m. siekė 120 tūkst. t (110 tūkst. t daugiau nei 2000 m.)
- Eksportas didėjo 2,6 karto – 2024 m. į kitas šalis išvežta 62 tūkst. t (45 tūkst. t daugiau nei 2000 m.)
- Vidaus rinkoje bulvių suvartojimas per 25 m. mažėjo 81 proc. – 338 tūkst. t (2024 m.), t.y.: 1423 tūkst. t mažiau nei 2000 m. Daugiausia jų suvartojo gyventojai (69 proc.).
- Bulvių suvartojimas 1 gyventojui 2000-2024 m. sumažėjo 40 proc. – 2024 m. 1 gyventojas vidutiniškai suvartojo 81 kg bulvių (54 kg mažiau nei 2000 m.)
Vaisiai ir uogos: daugiau vartota importuotų
2000-2025 m. Lietuvoje išauginamas vaisių ir uogų derlius mažėjo, gyventojų vartojimas didėjo dėka augančio importo. Sodo gėrybių eksportas 2000-2024 m. taip pat didėjo, Kai kuriais metais eksportuota daugiau nei užauginta, turbūt buvo vykdomas reeksportas, pvz. 2015 m. Lietuvoje užauginta 87 tūkst. t vaisių ir uogų, importuota 1219 tūkst. t, o eksportuota 1074 tūkst. t. Dar 248 tūkst. suvartota vidaus rinkoje.
2024 m. VDA statistikos duomenimis Lietuvoje vaisių ir uogų išauginta 83 tūkst. tonų (0,9 proc. visos augalininkystės produkcijos.) – 25 tūkst. t mažiau nei 2000 m. 2001 m. buvo gautas labai didelis vaisių ir uogų derlius – 167,5 tūkst. t. O 2025 m. dėl nepalankių orų išaugintas rekordiškai mažas derlius – tik 19 tūkst. t.
Lietuvoje daugiausia auginami sėklavaisiai (obuoliai, kriaušės) (90,7 proc.), uogynai (serbentai, avietės, šilauogės) (7.4 proc.), kaulavaisiai (slyvos, vyšnios, trešnės)) (1,5 proc.), riešutmedžiai (0,4 proc.)
- 2024 m. vaisių ir uogų derlingumas siekė 3,5 t iš ha – 0,6 t/ha mažiau nei 2003 m.).
- Importas nuo 2000 m. padidėjo 2,6 karto – 2024 m. siekė 341 tūkst. t (246 tūkst. t daugiau nei 2000 m.).
- Eksportas 2000-2024 m. laikotarpiu padidėjo 4,6 karto – 2024 m. į kitas šalis išvežta 126 tūkst. t (103 tūkst. t daugiau nei 2000 m.).
- Vidaus rinkoje vaisių ir uogų suvartojimas per 25 m. didėjo 81 proc. – 331 tūkst. t (2024 m.), t.y.: 148 tūkst. t daugiau nei 2000 m. Daugiausia jų suvartojo gyventojai (90 proc.)
- Vaisių ir uogų suvartojimas 1 gyventojui 2000-2024 m. padidėjo 65 proc. – 2024 m. 1 gyventojas vidutiniškai suvartojo 104 kg vaisių ir uogų (41 kg daugiau nei 2000 m.).
Panašūs straipsniai:
Žemės ūkio veikla 2024-2025 m.
Ūkiniai gyvūnai 2025 m.
Duomenų šaltinis:
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) atviri duomenys https://zudc.lt
Valstybės Duomenų Agentūros (VDA) statistiniai duomenys https://vda.lrv.lt/lt/
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.