2024 m. spalio 13 d. Lietuvoje bus renkami nauji Seimo nariai. Politinė rinkimų kampanija jau vyksta, todėl nusprendžiau paanalizuoti praėjusius ketverius Seimo rinkimus ir rasti kokius nors dėsningumus, kurie leistų prognozuoti šių metų rinkimus.
Trumpai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2008 m. Seimo rinkimai
Po socialdemokratų valdymo rinkėjų pasirinkimo švytuoklė pasviro į kitą pusę. Rinkimuose dalyvavo 16 partijų ir koalicijų. Balsuoti atėjo 1 309 965 (48,59 proc.) rinkėjai. Rezultatai buvo tokie:
- Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (pirm. A.Kubilius), 45 mandatai (18 daugiamandatė).
- Lietuvos socialdemokratų partija (pirm. V.Blinkevičiūtė), 25 mandatai (10 daugiamandatė).
- Tautos prisikėlimo partija (pirm. A.Valinskas), 16 mandataų (13 daugiamandatė).
- Partija Tvarka ir teisingumas (pirm. V.Mazuronis), 15 mandatų (11 daugiamandatė).
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (pirm. E.Masiulis), 11 mandatų (5 daugiamandatė)
- Koalicija Darbo partija + jaunimas (pirm. V.Uspaskich), 10 mandatų (8 daugiamandatė).
- Liberalų ir centro sąjunga (pirm. A.Zuokas), 8 mandatai (5 daugiamandatė).
Likusias vietas Seime laimėjo: 4 išsikėlę patys, po 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, 1 Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Buvo sudaryta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tautos prisikėlimo partijos, LR liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos valdančioji koalicija.
2012 m. Seimo rinkimai
Po konservatorių valdymo, kai dėl 2008-2009 m. pasaulio ir Lietuvos ekonominės krizės, buvo vykdoma mokesčių reforma, pasirinkimo švytuoklė 2012 m. pasviro į kitą pusę. Rinkimuose dalyvavo 18 partijų ir koalicijų. Balsuoti atėjo 1 370 014 (52,93 proc.) rinkėjų. Rezultatai buvo tokie:
- Lietuvos socialdemokratų partija (pirm. A.Butkevičius), 37 mandatai (15 daugiamandatė).
- Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (pirm. A.Kubilius), 33 mandatai (13 daugiamandatė).
- Darbo partija (pirm. V.Uspaskich), 29 mandatai (17 daugiamandatė).
- Partija Tvarka ir teisingumas (pirm. V.Mazuronis), 11 mandatų (6 daugiamandatė)
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (pirm. E.Masiulis), 10 mandatų (7 daugiamandatė)
- „Drąsos kelias“ politinė partija (pirm. N.Venckienė), 7 mandatai (7 daugiamandatė).
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija (pirm. V.Tomaševski), 8 mandatai (5 daugiamandatė).
Likusias vietas Seime laimėjo: 3 išsikėlę patys, 1 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
2013 m. kovo 17 d. trijose apygardose buvo išrinkti ar pakeisti Seimo nariai: 2 LSDP ir 1 partijos Tvarka ir teisingumas.
Po Seimo rinkimų paskelbtas Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcijos „Bendro darbo Lietuvai“ koalicijos susitarimas dėl valdančiosios koalicijos suformavimo. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
2016 m. Seimo rinkimai
Rinkėjų pasirinkimo švytuoklė 2016 m. vėl pasuko kita kryptimi. Rinkimuose dalyvavo 14 partijų ir koalicijų. Balsuoti atėjo 1 273 427 (50,64 proc.) rinkėjai. Rezultatai buvo tokie:
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (pirm. R.Karbauskis), 54 mandatai (19 daugiamandatė)
- Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (pirm. G.Landsbergis), 31 mandatas (20 daugiamandatė).
- Lietuvos socialdemokratų partija (pirm. A.Butkevičius), 17 mandatų (13 daugiamandatė).
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (pirm. E.Gentvilas), 14 mandatų (8 daugiamandatė)
- Partija Tvarka ir teisingumas (pirm. R.Žemaitaitis), 8 mandatai (5 daugiamandatė).
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija (pirm. V.Tomaševski), 8 mandatai (5 daugiamandatė).
Likusias vietas Seime laimėjo: 4 išsikėlę patys, 2 Darbo partija, po 1 Lietuvos žaliųjų partija, poiltinė partija „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos centro partija.
Buvo sudaryta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos valdančioji koalicija. 2019 m. prie jos prisijungė partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
2020 m. Seimo rinkimai
Rinkimuose dalyvavo 17 partijų ir koalicijų. Balsuoti atėjo 1 175 026 (47,81 proc.) rinkėjai. Rezultatai buvo tokie:
- Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (pirm. G.Landsbergis), 50 mandatų (23 daugiamandatė).
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (pirm. R.Karbauskis), 32 mandatai (19 daugiamandatė)
- Lietuvos socialdemokratų partija (pirm. G.Paluckas), 13 mandatų (8 daugiamandatė).
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (pirm. V.Čmilytė-Nielsen), 13 mandatų (6 daugiamandatė)
- Laisvės partija (pirm. A.Armonaitė), 11 mandatų (8 daugiamandatė).
- Darbo partija (pirm. V.Uspaskich), 10 mandatų (9 daugiamandatė).
Likusias vietas Seime laimėjo: 4 išsikėlę patys, po 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, po 1 Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.
Po rinkimų buvo sudaryta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, LR liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos valdančioji koalicija.
Kokie Lietuvos rinkėjų pasirinkimo dėsningumai Seimo rinkimuose nuo 2008 m.?
Po buvimo valdančiojoje koalicijoje sekančiuose rinkimuose partijos ar koalicijos dažniausiai sulaukdavo mažesnio rinkėjų palaikymo. T.y. pasirinkimo švytuoklė nukrypsta į kitą pusę. Nuo 2004 m. Seimo rinkimuose dalyvaudavo 46-53 proc. rinkėjų, vidutiniškai kas antras.
Kokie rinkėjų pasirinkimo dėsningumai Seimo rinkimuose nuo 2008 m.
- Didžiausias Lietuvos rinkėjų aktyvumas yra virš 65 m. amžiaus grupėje. Mažiausias 18-34 m.
- Didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkėjai yra aktyvesni, palyginus su Lietuvos regionais.
- Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviau balsuoja jaunesni, iki 44 m. Lietuvos piliečiai. O regionuose aktyvesni yra vyresnio amžiaus rinkėjai.
- Miestuose rinkėjai yra palankesni dešiniosioms politikos jėgoms – Tėvynės Sąjungai, Laisvės partijai, LR Liberalų sąjūdžiui. Tai gali lemti, kad miestuose yra aktyvūs jaunesni rinkėjai.
- Lietuvos regionuose rinkėjai palankesni Lietuvos socialdemokratų partijai (Marijampolės, Tauragės apskrityse), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai (Šiaulių, Telšių apskrityse).
- Tauragės apskrityje rinkėjai yra palankūs tokiems politikams kaip R.Žemaitaitis, P.Gražulis.
- Šalčininkuose, Trakų rajonuose, rinkėjai yra lojalūs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.
- Širvintų rajone rinkėjai yra labai lojalūs tai partijai, kurioje nariais yra Ž.Pinskuvienė arba J.Pinskus. 2024 m. Seimo rinkimuose jie dalyvaus su Lietuvos regionų partija.
Partijų ar koalicijų eilės tvarką pasirinkau pagal 2024 m. liepos 11-21 d. „Vilmorus" apklausos rezultatus.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
2008 m. po buvimo valdžioje dalis rinkėjų nusisuko nuo šios partijos. Tais metais rinkimuose ši partija surinko 25 mandatus. Bet grįžo į valdančiąją koaliciją 2012 m. Seimo rinkimuose. 2020 m. rinkimuose dalyvavo 2 panašiu pavadinimu socialdemokratų partijos: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos socialdemokratų darbo parrtija (LSDDP)..
Palankiausiai šią partiją vertino Marijampolės, Tauragės bei Šiaulių(iki 2016 metų) apskrityse. Daugiausia balsų proc. surinkdavo Vilkaviškio apygardoje. Taip pat 2020 m. rinkimuose daug balsų gauta Jonavos apygardoje.
Prasčiausiai LSDP partija buvo vertinama Vilniaus apskrityje. Taip pat didžiųjų Lietuvos miestų rinkėjai mažiau balsuodavo už šią partiją.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
2008 m. po socialdemokratų valdymo Lietuvos rinkėjai palankiau žiūrėjo į konservatorius. Bet 2012 m. rinkėjai vėl nusisuko nuo šios partijos.Į valdžią vėl grįžo po 2020 m. Seimo rinkimų.
Palankiausiai šią partiją vertino Vilniaus apskrityje. Taip pat didžiųjų Lietuvos miestų rinkėjai daugiau balsuodavo už TS-LKD partiją. Daugiausia balsų proc. surinkdavo Vilniaus mieste bei užsienio lietuvių apylinkėse. O 2024 m. Europarlamento rinkimuose dar ir Neringos bei Palangos apygardų rinkėjai palankiai vertino šią partiją.
Prasčiausiai TS-LKD partija buvo vertinama Šiaulių, Telšių apskrityse. Apskritai Lietuvos regionuose ji buvo prasčiau vertinama nei miestuose.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
2012 m. Lietuvos rinkėjai dar mažai rinkosi šią partiją. Tų metų rinkimuose ji gavo 1 mandatą. O 2016 m., po socialdemokratų valdymo, Lietuvos rinkėjai suteikė šansą LVŽS partijai. 2016 m. rinkimuose ji gavo 54 mandatus. Viso už juos balsavo 274 108 (21,53 proc. ) rinkėjai. Palyginti su 2012 m. rinkimais LVŽS gavo 220 967 balsais daugiau.
Palankiausiai šią partiją vertino Šiaulių, Telšių apskrityse. Daugiausia balsų proc. gauta Šiaulių rajono apygardose.
Prasčiausiai LVŽS partija buvo vertinama Vilniaus apskrityje.
2022 m. nuo šios partijos atsiskyrė S.Skvernelio šalininkai, įkūrę partiją Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Todėl 2024 m. Seimo rinkimuose dalį LVŽS partijos rinkėjų nuvilios S.Skvernelio partija.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL)
2022 m. nuo LVŽS partijos atsiskyrė S.Skvernelio šalininkai. Jie sukūrė partiją Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL). Seimo rinkimuose kolkas nedalyvavo. JI taip pat pretenduos į LVŽS rinkėjus šių metų Seimo rinkimuose.
2024 m. Europarlamento rinkimuose ši partija gavo 1 mandatą. Viso už juos balsavo 40 365 (5,84 proc. ) rinkėjai.
Palankiausiai šią partiją vertino Alytaus apskrityje. Daugiausia balsų proc. gauta Alytaus, Lazdijų rajonų apygardose.
O mažiausiai balsų surinko Vilniaus apskrityje.
Partija „Nemuno aušra“
2024 m. susikūrusi partija. Jos pirmininkas yra R.Žemaitaitis, anksčiau buvo partijų „Tvarka ir teisngumas“ bei „Laisvė ir teisingumas“ narys. Jis taip pat 2020 m. laimėjo rinkimus vienmandatėje Kelmės-Šilalės apygardoje ir buvo išrinktas į Seimą. 2024 m. Seimo rinkimuose R.Žemaitaitis vėl kandidatuoja šioje apygardoje. Todėl tikėtina, kad dar kartą bus išrinktas į Seimą.
Optimizmo šiai partijai suteikė geras R.Žemaitaičio pasirodymas 2024 m. LR Prezidento rinkimuose, 1 ture. Šiuose rinkimuose R.Žemaitaitis surinko 133 473 (9,21 proc.) balsus.
Palankiausiai jį vertino Tauragės apskrityje. Daugiausia balsų proc. gauta Šilalės, Šilutės rajonų apygardose.
O mažiausiai balsų surinko Vilniaus apskrityje.
Žinomesni partijos „Nemuno aušra“ kandidatai į 2024 m. Seimą: R.Žemaitaitis, A.Širinskienė, A.Skardžius, A.Gedvilas, D.Bradauskas.
LR liberalų sąjūdis
2008 m. ir 2012 m. Seimo rinkimuose rinko po 10-11 Seimo nario vietų. O 2016 m. ir 2020 m. rinkimuose jų skaičius padidėjo iki 13-14 mandatų į Seimą.
2008-2016 m. palankiausiai šią partiją vertino Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Ypač miestų rinkėjai. Daugiausia balsų proc. gaudavo Vilniaus bei Klaipėdos miestų apygardose. 2018 m. nuo šios partijos atsiskyrė dalis liberalų, kurie 2019 m. sukūrė Laisvės partiją. Todėl 2020 m. Seimo rinkimuose LR liberalų sąjūdis buvo populiarus Klaipėdos bei Tauragės apskrityse.
O prasčiausiai už šią partiją balsuodavo Marijampolės apskrityje.
Lietuvos regionų partija
2021 m. Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) pakeitė pavadinimą į Lietuvos regionų partija (LRP). Jos pirmininku tapo J.Pinskus. Žinomesni kandidatai į 2024 m. Seimą: J.Pinskus, A.Palionis, Z.Vaigauskas, A.Vinkus.
2020 m. rinkimuose LSDDP gavo 3 mandatus. Viso už juos balsavo 37 197 (3,17proc. ) rinkėjai.
Palankiausiai šią partiją vertino Utenos apskrityje. Daugiausia balsų proc. gauta Molėtų-Širvintų apygardoje. O mažiausiai balsų surinko Vilniaus apskrityje.
Darbo partija
Šios partijos aukso amžius buvo 2012 m. Seimo rinkimuose. Tada DP gavo 29 mandatus, už juos balsavo 271 520 (19,82 proc. ) rinkėjų. Vėlesniuose rinkimuose DP populiarumas mažėjo. O šiemet vykusiuose Prezidento ir Europarlamento rinkimuose nei DP pirmininkas A.Mazuronis, nei pati DP nesurinko net 2 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, Seimo rinkimuose partiją vėl bandys gelbėti V.Uspaskich, tapęs partijos pirmininku.
Palankiausiai Darbo partiją partiją vertino Telšių, Utenos apskrityse. Daugiausia balsų proc. gauta Kėdainių apygardoje. O mažiausiai balsų rinko Vilniaus apskrityje.
Laisvės partija
2018 m. atsiskyrė nuo LR liberalų sąjūdžio ir 2019 m. įkūrė Laisvės partiją. Dėl rinkėjų balsų ji konkuruoja su LR liberalų sąjūdžiu.
2020 m. rinkimuose LP gavo 11 mandatų, 8 iš jų daugiamandatėje. Viso už juos balsavo 107 093 (9,11 proc. ) rinkėjai
Palankiausiai šią partiją vertino Vilniaus apskrityje. Daugiausia balsų proc. gauta pasaulio lietuvių apygardoje.
O mažiausiai balsų surinko Tauragės apskrityje. Pastebėjau, kad už LR liberalų sąjūdį Tauragės apskrityje nemažai buvo atiduota balsų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA)
Už šią partiją daugiausia balsuodavo tautinių mažumų atstovai: lenkai, rusai, baltarusiai. Ji labiausiai palaikoma Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonuose.
2012 m. ir 2016 m. Seimo rinkimuose LLRA gavo po 8 Seimo mandatus. 2008 m. rinkimuose 3. 2020 m. tik 1 mandatą.
2012 m. ir 2016 m. buvo valdančiojoje koalicijoje.
Palankiausiai šią partiją vertino Vilniaus apskrityse. Daugiausia balsų proc. gauta Vilniaus-Šalčininkų, Medininkų apygardose.
O mažiausiai balsų rinko daugelyje Lietuvos regionų.
Pastebėjau, kad 2024 m. LR Prezidento rinkimuose sėkmingai pasirodęs E.Vaitkus daugiausia balsų gavo irgi Šalčininkų apygardoje. Bet tuose rinkimuose nedalyvavo LLRA kandidatas. Spalio 13 d. Seimo rinkimuose šioje apygardoje kandidatuos ir E.Vaitkus(Lietuvos liaudies partija), ir J.Narkevič(LLRA). Bus įdomu pamatyti kaip pasidalins rinkėjų balsai.
Dalis mano surinktų duomenų buvo panaudoti 2024 m. spalio 11 d. „Lietuvos ryto" savaitraščio straipsnyje . Nuoroda: Seimo rinkimai 2008-2020.pdf
Duomenų šaltinis:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atviri duomenys. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys