Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, Savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
LR Valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašiau kituose straipsniuose. Šį kartą dėmesį skirsiu LR savivaldybių biudžeto pajamoms nuo 2015 m. iki 2023 m.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto 2015-2023 m. išlaidų analizę galite skaityti kitame straipsnyje. Nuoroda: Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Bendra statistika
Nuo 2015 m. LR savivaldybių biudžeto gautos pajamos padidėjo daugiau nei 2,4 karto, nuo 2,38 mlrd. eurų iki 5,8 mlrd. eurų 2023 m. Noriu atkreipti dėmesį, kad jei Valstybės biudžeto pajamos dažniausiai nebūdavo tikslinamos metų bėgyje, tai savivaldybių planuojamos pajamos buvo didinamos jau einant metams. Ir nuo 2015 m. beveik visada gautos pajamos buvo viršytos patikslintas planuotas savivaldybių biudžeto pajamas. (Pridėtas grafikas). Tik 2018 ir 2020 m. tai nebuvo įvykdyta.
Didžiausią dalį lėšų savivaldybės gauna iš mokesčių ir dotacijų. Pavyzdžiui, 2023 m. gauta 3,1 mlrd. eurų, 54 proc., pajamų iš mokesčių ir 2,2 mlrd. eurų, 38 proc., iš dotacijų. Likę 8 proc., 470 mln. eurų, buvo kitos, turto realizavimo bei finansinio turto sumažėjimo pajamos.
Pajamos iš mokesčių
Glausčiau nagrinėsiu vėliausių pilnų 2023 m. Lietuvos savivaldybių biudžeto surinktas pajamas. Daugiausia praeitais metais surinkta lėšų iš mokesčių, 3,1 mlrd. eurų, 54 proc. Patikslintas planuotas pajamas viršijo 259 mln. eurų. Nuo 2015 m. pajamos iš mokesčių padidėjo 2,5 karto.
Mokesčių grupės didžiausios pajamos 2,9 mlrd. eurų, 93 proc., surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 141,7 mln. eurų, 4,5 proc., iš nekilnojamojo turto mokesčių, 59,6 mln. eurų, 1,9 proc., iš žemės mokesčio, 16,7 mln., 0,5 proc., iš mokesčių už aplinkos teršimą ir 3,6 mln. eurų, 0,1 proc., iš paveldimo turto mokesčių. Visos 2023 m. gautos pajamos iš mokesčių viršijo planuotas.
2020 m. pajamos iš mokesčių nebuvo įvykdytos, o nuo 2021 m. pajamų iš mokesčių planas buvo žymiai viršijamas.
Truputį žvilgtelsiu į atskiras mokesčių grupes iš kurių daugiausiai surinkta pajamų nuo 2015 m.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šio mokesčio pajamų surinkimas nuo 2015 m. iki 2023 m. padidėjo daugiau nei 2,7 karto. 2015 m. surinkta 1052 mln. eurų, o 2023 m. 2907 mln. eurų. Daugiausiai GPM mokesčio surinkta Vilniaus m. 2015 m. surinkta 179 mln. eurų, 2023 m. 587 mln. eurų. Mažiausiai šio mokesčio buvo surinkta 2015 m. Birštono m., 1,9 mln. eurų. O 2023 m. mažiausiai surinko Rietavo savivaldybėje, 7,6 mln.
- Nekilnojamojo turto mokestis (NT). Iš šio mokesčio savivaldybių biudžetai pasipildė – 2015 m. buvo surinkta 97 mln. eurų, o 2023 m. 142 mln. eur. Daugiausiai NT mokesčio surinkta Vilniaus m. 2015 m. surinkta 39,7 mln. eurų, 2023 m. 43 mln. eurų. Mažiausiai šio mokesčio buvo surinkta Kalvarijos savivaldybėje. 2015 m., 27 tūkst. eurų, 2023 m. 70 tūkst. eurų.
- Žemės mokestis. Šio mokesčio pajamų surinkimas nuo 2015 m. iki 2023 m. padidėjo daugiau nei 2 kartus. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o 2023 m. 60 mln. eurų. Daugiausiai žemės mokesčio surinkta Vilniaus m. 2015 m. surinkta 3,5 mln. eurų, 2023 m. 4,3 mln. eurų. Mažiausiai šio mokesčio buvo surinkta Visagino savivaldybėje. 2015 m., 6445 eurai, 2023 m. 24 tūkst. eurų. 2015 m. Neringoje buvo surinkta 78,82 eurai žemės mokesčio, o 2023 m. 0 eurų.
Didžiausios pajamos iš žemės mokesčio surenkamos metų 4 ketvirtyje, kai iki lapkričio 15 d. reikėdavo sumokėti mokestį už turimą žemę. 2023 m. 4 ketvirtį buvo surinkta 56,6, mln. eurų, 95 proc. visų žemės mokesčio pajamų 2023 m. - Aplinkos teršimo mokestis 2021-2023 m. Tokiu pavadinimu šio mokesčio pajamos buvo surenkamos nuo 2021 m. Tais metais viso surinkta 7 mln. eurų o 2023 m. 16,7 mln. eur. Daugiausiai pajamų iš aplinkos teršimo mokesčio surinkta Vilniaus m. 2021 m. surinkta 1,4 mln. eurų, 2023 m. 3,8 mln. eurų. Mažiausiai šio mokesčio buvo surinkta Neringos savivaldybėje. 2015 m., 5500 eurų, 2023 m. 13 100 eurų.
Pajamos iš dotacijų
2023 m. savivaldybių biudžetas gavo 2,2 mlrd. eurų lėšų iš dotacijų. Tai sudarė 38 proc. visų 2023 m. savivaldybių biudžeto pajamų. Nuo 2015 m., 987 mln. eurų, dotacijų pajamos padidėjo 2,2 karto.
Ir beveik visos šios grupės pajamos buvo dotacijos iš kitų valdžios sektoriaus subjektų. Dotacijos iš užsienio šalių bei Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos sudarė labai mažą dalį, 2023 m. šios lėšos buvo 53 000 ir 5700 eurų.
Kitos pajamos
Iš šios grupės 2023 m. savivaldybių biudžetas gavo 420 mln. eurų. Tai sudarė 7,3 proc. visų 2023 m. savivaldybių biudžeto pajamų. Nuo 2015 m. kitų pajamų lėšos didėjo 3,3 karto. 2015 m. surinkta 126 mln, eurų. 2023 m. šios grupės pajamas sudarė pajamos už prekes ir paslaugas, 321 mln. eurų, turto pajamos, 56 mln. eurų, kitos neišvardytos pajamos, 315 mln. eurų, pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybių, 12 mln. eurų.
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
2023 m. materialaus ar nematerialaus turto realizavimo pajamos į savivaldybių biudžetą sudarė 50 mln. eurų arba 0,9 proc. visų tų metų pajamų. Nuo 2015 m., 13 mln eurų, jos padidėjo beveik 4 kartus. Šios grupės pajamos sudarė žemės realizavimo pajamos (2023 m. 27,4 mln. eurų), pastatų ir statinių realizavimo pajamos (2023 m. 13,8 mln. eurų), kitos ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos (2023 m. 8,3 mln. eurų), atsargų realizavimo pajamos (2023 m. 76 tūkst. eurų), nematerialiojo turto realizavimo pajamos (2023 m. 482 tūkst. eurų).
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos/grįžusios finansinės investicijos)
2023 m. finansinio turto sumažėjimo pajamos į savivaldybių biudžetą sudarė tik 12 700 eurų. Ir visos jos buvo už parduotas akcijas ar kitą nuosavą turtą. Nuo 2015 m., 412 tūkst. eurų gautų pajamų šios grupės pajamos svyravo. Pavyzdžiui 2016-2017 m. iš viso nebuvo gauta finansinio turto sumažėjimo.
Lietuvos Valstybės biudžeto pajamų analizė 2015-2023 m.
Lietuvos Valstybės biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Lietuvos savivaldybių biudžeto pajamų analizė 2015-2023 m.
Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Duomenų šaltinis:
https://lietuvosfinansai.lt/ – svetainė „Atviri Lietuvos finansai"