2024 m. spalio 13 ir 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Juose dalyvavo 15 politinių partijų ir koalicijų. Lapkričio 3 d. vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Seimo rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad juos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavusi 52 mandatus.

Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal rinkimų apygardas, apskritis, miestus, regionus. Nuoroda: https://www.vrk.lt.

2024 m. spalio 13 d. Lietuvoje bus renkami nauji Seimo nariai. Politinė rinkimų kampanija jau vyksta, todėl nusprendžiau paanalizuoti praėjusius ketverius Seimo rinkimus ir rasti kokius nors dėsningumus, kurie leistų prognozuoti šių metų rinkimus.

2024 m. birželio 9 d. vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje buvo renkama 11 europarlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 15 Lietuvos partijų ir koalicijų. 

Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys

2024 m. birželio 9 d. rinkėjų skaičius buvo 2 387 327. Palyginus su 2024 m. gegužės 12 d. vykusiu LR Prezidento rinkimų 1 turu, rinkėjų skaičius sumažėjo  14 480.

2024 m. gegužės 12 ir gegužės 26 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Buvo 8 kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Igna Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Andrius Mazuronis.

Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys

2024 m. gegužės 12 d. rinkėjų skaičius buvo 2 401 807. Iš jų 57 proc. moterų. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimais, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 85 tūkst. Pagal amžiaus grupes registruota 18-29 m. 14 proc., 30-44 m. 26 proc., 45-64 m. 35 proc. ir virš 65 m. 25 proc. galinčių dalyvauti rinkimuose Lietuvos piliečių. Daugiausia rinkėjų buvo Vilniaus apskrityje, 795 306. O mažiausia Tauragės apskrity, 77 645.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. 

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas nuo 2015 m. iki 2023 m..

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.