Išsamią statistiką apie migraciją Lietuvoje galima rasti Europos migracijos tinklo (EMN) svetainėje emn.lt. Šį tinklą sudaro Europos Komisija ir EMN nacionaliniai informacijos centrai (EMN NIC), įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje.
Remiantis EMN skelbiama statistika nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 851 510: 264 016 dėl natūralaus prieauglio ir 587 494 dėl migracijos.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ilgą laiką migracijos dinamika buvo neigiama. Daugiau mūsų šalies gyventojų išvykdavo iš Lietuvos nei atvažiuodavo į Lietuvą. Nuo 2004 m., kaip rodo Valstybės Duomenų Agentūros duomenys, 2005 m. buvo pirmas didesnis Lietuvos gyventojų išvykimas iš Lietuvos, 57 885. Kitas dar didesnis buvo pasaulinės ekonomikos krizės laikais, 2010 m. Tada iš Lietuvos išvyko 83 157. Iki 2018 m. Lietuvoje buvo daugiau išvykstančių nei atvažiuojančių asmenų. O nuo 2019 metų tarptautinė migracija tapo teigiama ir tokia lieka iki šiol. Didžiausias atvykusių į Lietuvą asmenų skaičius fiksuotas 2022 m. 87 367. 2023 m. atvykusių į mūsų šalį buvo mažesnis, bet vis tiek didelis, 66 920. Didžiausią skaičių 2022-2023 m. atvykusių sudarė ukrainiečiai, dėl jų šalyje prasidėjusio karo.
Iki 2020 m. mūsų šalies gyventojai dažniausiai emigruodavo į Jungtinę Karalystę ir Airiją. Bet nuo 2021 m. ši kryptis tapo mažiau populiari, ją pakeitė Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Danija. Taip pat ir Ukraina, Baltarusija ir Rusijos Federacija buvo tarp populiariausių šalių į kurias išvyko Lietuvos piliečiai bei užsieniečiai, gyvenę Lietuvoje. Dėl karo Ukrainoje didžiausias srautas atvykstančių bei išvykstančių buvo iš ir į Ukrainą.
Ilgą laiką didžioji dalis Lietuvos imigrantų sudarė grįžtantys lietuviai (apie 82 proc.). Bet po 2017 metų, vis daugiau atvykstančių į Lietuvą skaičių sudarė ne ES piliečiai. Daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Nors grįžtančių lietuvių skaičius nepasikeitė, o 2020-2022 m. net pakilo, bendras procentas tarp imigrantų sumažėjo iki 50 proc., o 2022 m. net iki 25 proc., tiek lietuvių sudarė į Lietuvą grįžtančių gyventi žmonių skaičių. Padidėję atvykėlių srautai iš Ukrainos bei Baltarusijos padarė Lietuvos tarptautinę migraciją teigiama.
Šia tema 2024 m. vasario 23 d. „Lietuvos ryto" dienraštyje buvo straipsnis su mano parengta statistika. Nuoroda: Lietuvos gyventoju statistika.pdf
Duomenų šaltinis:
VĮ „Registrų centras" atviri duomenys https://www.registrucentras.lt/
„Europos migracijos tinklas" duomenys emn.lt
Valstybės Duomenų Agentūros duomenys https://osp.stat.gov.lt/