2023 m. VSDF biudžetas išleido 6,31 mlrd. eurų. Išlaidos buvo 103 mln. eurų mažesnės nei planuotos. Daugiausia buvo išleista pensijų socialiniam draudimui, 4,9 mlrd, 78 proc. visų išlaidų. Motinystės išmokoms 2023 m. buvo skirta 438 mln. eurų, 7 proc. Ligos išmokoms panašiai – 436 mln. eurų, 7 proc. Nedarbo išmokoms praeitais metais išleista 385 mln. eurų, 6,1 proc., veiklos sąnaudos sudarė 106 mln. eurų, 1,7 proc.,  išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniam

Nuo 2015 m. LR Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto gautos pajamos padidėjo beveik 2,2 karto – nuo 3,28 mlrd. eurų iki 7,15 mlrd. eurų 2023 m. O išlaidos per tą patį laikotarpį padidėjo 1,8 karto, nuo 3,42 mlrd. eurų iki 6,31 mlrd eurų 2023 m. Pagal pajamas ir išlaidas VSDF biudžetas užima antrąją vietą Lietuvos finansų sistemoje.

Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, VSDF biudžetas, Savivaldybių biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti.  Skirtingai nuo LR Valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetai 2015-2023 m. beveik visada buvo pliusiniai. Išskyrus 2020 m. kai buvo išleista 47 mln. eurų daugiau nei surinkta.

2024 m. spalio 4 d. „Regitra“ skelbiamais duomenimis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdė 708 transporto priemones, kurios galėjo vežti keleivius. 84 iš jų neturėjo teisės dalyvauti eisme, 624 turėjo. UAB VVT keleivių pervežimą vykdė 241 troleibusas ir 383 autobusai. 50 bendrovės valdomų keleivinių transporto priemoniųs priklausė „Swedbank“ bankui, 150 „Luminor“ bankui.

Geros sveikatos dažniausiai linkime kitiems per šventes, nes norime, kad jie ilgai liktų sveiki. Gyvenimas be ligų reiškia geresnę emocinę savijautą, mažesnes išlaidas ir tuo pačiu leidžiama mėgautis gyvenimu. Turbūt visi norime kuo ilgiau būti sveikesni. 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) pateikti duomenys leidžia paanalizuoti kokia Lietuvos gyventojų sveikatos būklė. Kiek dažnai mes lankomės pas gydytojus.

Įmonė „Registrų centras“ skelbia įvairius duomenis apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis. Šie duomenys atnaujinami kas mėnesį. Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvoje registruotus juridinius asmenis 2024 m. sausio 1 d. duomenimis.

Juridinis asmuo (angl. Legal entity) tai  savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti teises ir pareigas. Juridiniai asmenys gali būti viešieji (valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, viešosios

Lietuvos natūrali demografija per pastaruosius 30 metų yra neigiama. Daugiau gyventojų miršta nei gimsta. Dauguma mirčių įvyksta esant garbingam amžiui, kai atsparumas ligoms tampa mažesnis. Kai kurios mirtys būna ir dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų išorinių veiksnių.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) pateikti duomenys leidžia paanalizuoti kokios yra Lietuvos gyventojų mirčių priežastys.

Lietuvos kelių policijos tarnyba teikiama statistiką rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusių, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. 2865 eismo įvykių, 390 mažiau. Iš jų 560 eismo įvykių pernai

Lietuvoje daugėjant automobilių skaičiui, tuo pačiu intensyvėjant eismui kelyje, įvyksta ir nemažai kelių eismo taisyklių pažeidimų (KET). Lietuvoje juos fiksuoja kelių policija bei elektroninės išmaniosios stebėjimo priemonės. Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikia statistiką apie pažeidimus keliuose.Ji pasiekiama adresu

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas nuo 2015 m. iki 2023 m..

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys panagrinėti Lietuvos

2023-2024 m. LKL čempionate dalyvavo 12 komandų. Reguliarų sezoną baigė 11 komandų, Gargždų „Gargždai" sausio mėnesį pasitraukė iš čempionato. Po reguliaraus sezono pirmas buvo Kauno „Žalgiris“, antras Vilniaus „Rytas“, trečias Vilniaus „Wolves Twinsbet“, ketvirtas Utenos „Juventus“.

2023 m. Ukrainos karo chronologija

Kaip skelbia Lietuvos kino centro (LKC) statistiniai duomenys, 2023 m. Lietuvoje daugiausia žiūrovų sulaukė filmas „Įsikūnijimas. Vandens kelias”. Nors jo premjera įvyko 2022 m. gruodžio 16 d., praeitais metais jį pamatė 192 417  žiūrovų ir buvo surinkta 1 483 460 Eur pajamų.

2023 m. Lietuvoje daugiausia lankytojų sulaukė Jūrų muziejus, 661 447.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos svetainėje galima rasti statistinę informaciją apie Lietuvos muziejų veiklą. Jų duomenimis, Lietuvoje muziejai skirstomi į 4 nacionalinius, 16 valstybinius, 54 savivaldybių ir 36 kiti muziejai.

Pasibaigus 2023 metams galima panagrinėti kaip keitėsi Lietuvos lengvųjų automobilių parkas. Kurie lietuvių tarpe buvo populiaresni ar draugiškesni aplinkai. Tai padeda aiškintis įmonės „Regitra” skelbiami statistiniai duomenys apie Lietuvoje registruotas transporto priemones. Tokia informacija yra atvira ir atnaujinama kas 3 mėnesius. Šio straipsnio duomenys yra 2024 m. sausio 1 d.

2023 m. lapkričio 30 d. „Lietuvos ryto" dienraštyje buvo pirmas mano kada

Traktorius yra reikalinga technika daugumoje ūkių. Be jos ūkininkai negalėtų įdirbti žemę ir gauti derlių. Be to, šių metų sausio mėn. Vilniuje vyko ūkininkų protestas, kada mieste buvo daug traktorių iš visos Lietuvos. Tada miestiečiai pamatė daug įvairių gamintojų ir tipų šios ratuotos technikos. Kai kurie teigė, kad atrodė kaip traktorių paroda.  Galbūt ir kilo klausimų, kiek Lietuvoje yra traktorių, kurie jų populiariausi, kokios tendencijos? Apie tai šiame straipsnyje.

Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvos žemės ūkio paskirties plotų statistiką ir aprašysiu didžiausius juridinius žemės ūkio sklypų valdytojus kelių metų laikotarpyje.

Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos zis.lt skelbiamais duomenimis 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808,08 ha. Iš jos žemės ūkio paskirties – 1 590 651 sklypas, plotas – 3 708 055,27 ha. Tai sudaro beveik 63 proc. viso Lietuvos

Išsamią statistiką apie migraciją Lietuvoje galima rasti Europos migracijos tinklo (EMN) svetainėje emn.lt. Šį tinklą sudaro Europos Komisija ir EMN nacionaliniai informacijos centrai (EMN NIC), įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje.

Remiantis EMN skelbiama statistika nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 851 510: 264 016 dėl natūralaus prieauglio ir 587 494 dėl migracijos.