Lietuvos fizinių asmenų analizė

„Registų centro" atviri duomenys skelbia daug įvairios statistinės informacijos. Taip pat ir apie fizinių asmenų registrą, Lietuvoje gyvenančių asmenų statistiką pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamą šalies savivaldybę. Nurodyta, kad duomenys atnaujinami kas metus. Aš panagrinėsiu 2024 m. sausio 26 d. duomenis.

 

Šiais duomenimis 2024 m. sausio 26 d. Lietuvoje registruoti 3 074 567 gyventojai. Iš jų 2 858 883 (93 proc.) turi Lietuvos Respublikos pilietybę, 203 783 (6,6 proc.) turi kitos šalies ir 11 901 (0,4 proc.) nenurodo savo pilietybės.

Valstybės Duomenų Agentūra irgi skelbia statistiką apie gyventojų skaičių Lietuvoje. Jų duomenimis 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 886 515 nuolatinių gyventojų. Skaičiai kažkiek skiriasi, bet reikia turėti omeny, kad kasdien keičiasi gyventojų skaičius Lietuvoje dėl demografijos bei migracijos.

Lietuvos gyventojų skaičius

2024 m. sausio 1 d. „Registrų centro" duomenimis Lietuvoje visų gyventojų daugiausia registruota Vilniaus m. sav. (633 917, per metus padaugėjo 8568), Kauno m. sav. (317 847, per metus sumažėjo 1943), Klaipėdos m. sav. (172 031, per metus sumažėjo 261), Šiaulių m. sav. (118 907, per metus padaugėjo 3747) ir Vilniaus raj, sav. (116 584, per metus padaugėjo 1858). O kur daugiausia padaugėjo gyventojų 2023 m. Lietuvoje? Pirmoje vietoje yra Vilniaus m. sav. Čia gyventojų per metus padaugėjo 8568, antroje vietoje Kauno raj. sav. – (115 137, per 2023 m. padidėjo 3782), trečioje Šiaulių m. sav. – 3747 daugiau, ketvirtoje Klaipėdos raj. sav. – (74 518, per metus padaugėjo 2784) ir penktoje Vilniaus raj. sav. – 1858 gyventojų daugiau. Imant procentais, tai daugiausia 2023 m. gyventojų padaugėjo Utenos raj. sav. (42 409 gyventojų), 4,5 proc. (1823), antra Klaipėdos raj. sav. 3,9 proc. (2784) ir trečia Kauno raj. sav. 3,4 proc. (3782) gyventojų daugiau.
O mažiausiai gyveno Pagėgių sav. (7947, per metus sumažėjo 228), Rietavo sav.
(7603, per metus sumažėjo 212), Neringos sav. (5358, per metus sumažėjo 27) ir Birštono sav. (4361, per metus sumažėjo 101) gyventojų. Pažiūrėkime kur daugiausia sumažėjo gyventojų 2023 m. Lietuvoje? Pirmoje vietoje yra Kauno m. sav. Per praeitus metus čia sumažėjo 1943 gyventojais. Antroje vietoje Panevėžio m. sav. – (registruoti 89 738 gyventojai, per metus sumažėjo 1495), trečioje Vilkaviškio raj. sav. – (registruoti 36 069 gyventojai, per metus sumažėjo 895), ketvirtoje Alytaus m. sav. – (52 726 gyventojai, per metus sumažėjo 788) ir penktoje Kelmės raj. sav. (26 040 gyventojų, per metus sumažėjo 774). Imant procentais, tai didžiausiu procentu, 3 proc. (18 484 viso, sumažėjo 574),  sumažėjo Lazdijų raj. sav. gyventojų, antroje vietoje Skuodo raj. sav. 2,9 proc. (16 743 viso, sumažėjo 507) ir trečioje vietoje Ignalinos raj. sav. – 2,9 proc. (14 675 viso, sumažėjo 437) gyventojų mažiau.

Lietuvos piliečių skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes
„Registų centro" duomenimis Lietuvoje gyvena 2 858 883 Lietuvos piliečiai. Iš jų 1 520 444 (53 proc.) yra moterys ir 1 338 439 (47 proc.) vyrai. Ypač didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų yra amžiaus grupėje virš 55 metų. Virš šio amžiaus moterų yra 215 677 daugiau nei vyrų.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į kitus skaičius: Lietuvoje šiuo metu gyvena 487 482 (17 proc.) nepilnamečiai (0-17 m.), 1 758 830 (62 proc.) darbingo amžiaus žmonių ir 612 571 (21 proc.) pensijinio amžiaus žmogus. Kolkas 1 pensijinio amžiaus gyventojui tenka beveik 3 darbingo amžiaus gyventojai. Daugiausia Lietuvos gyventojų yra 65-84 m. amžiaus grupėje – 532 034 (196 468 vyrai ir 335 566 moterys). Antra didžiausia amžiaus grupė yra 55-64 m., artima pensijinio amžiaus grupei. Jų skaičius 433 890 (199 501 vyras ir 234 389 moterys).
Kadangi šiemet Lietuvos laukia 3-ji rinkimai, tai sausio 26 d. dienai Lietuvoje yra 2 371 401 rinkėjas.

Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje, po 1990 m. kovo 11 d., gimusių yra daugiau 1 mln.  (35,7 proc.) Lietuvos piliečių.

2024 m. kovo 31 d. „Registrų centro" duomenimis, Lietuvoje gyvena 352 asmenys, vyresni nei 100 metų: 310 moterų ir 42 vyrai.
Vyriausia moteris yra sulaukusi 109 metų (gyvena Kaune).
Vyriausias vyras yra sulaukęs 104 metų (gyvena Kaune).

 

Lietuvos gyventojų, neturinčių Lietuvos pilietybės, skaičius

„Registų centro" 2024 m. sausio 26 d. duomenimis kitos valstybės pilietybę turinčių arba jos nenurodžiusių Lietuvos gyventojų yra 215 684. Ir tarp jų daugiau yra vyrų, 152 195 (71 proc.) nei moterų, 63 489 (29 proc.). Taip pat ir kitą pilietybę turinčių gyventojų populiariausi amžiaus intervalai skiriasi nuo Lietuvos piliečių. Daugiausia mūsų šalyje gyvena darbingo amžiaus užsieniečių – 175 203 (81 proc.), nepilnamečių 30 804 (14 proc.) ir 9677 (5 proc.) virš 65 m. amžiaus gyventojų. Matant, kad didžioji dalis ne Lietuvos piliečių yra darbingo amžiaus, galima daryti išvadą, kad dauguma jų atvyko į Lietuvą darbo reikalais.

Migracijos departamento duomenimis, 2022 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, turėjo Ukrainos (50 proc.), Baltarusijos(26 proc.) ir 8 proc. Rusijos pilietybę. Pastaruoju metu pradėjo daugėti atvykėlių ir iš piečiau esančių valstybių, Moldovos, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikistano, Azerbaidžano, Indijos, Filipinų. Taip pat ir iš Afrikos valstybių.

Nuo 2017 m. užsieniečiams norintiems Lietuvoje dirbti, reikėjo turėti leidimą laikinai gyventi (LLG) arba Nacionalinę darbo vizą (NDV). Pagal tai Lietuvoje pateikiama informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje. Pvz. 2022 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, buvo išduota ar pakeista 53 000 LLG leidimų bei 45 000 NDV vizų. O 2022 m.TOP profesijos, kuriose daugiausia dirbo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, buvo tarptautinio krovinių pervežimo transporto vairuotojai 60,5 proc., statybos sektorius 15,3 proc., kitos profesijos, kuriose trūksta darbuotojų, 9,4 proc, ir kitos profesijos, kuriose netrūksta darbuotojų, 14,9 proc.

 

Šia tema 2024 m. vasario 23 d. „Lietuvos ryto" dienraštyje buvo straipsnis su mano parengta statistika. Nuoroda: Lietuvos gyventoju statistika.pdf

 

Duomenų šaltinis:

VĮ „Registrų centras" atviri duomenys https://www.registrucentras.lt/

„Europos migracijos tinklas" duomenys emn.lt