Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje teisę gyventi turėjo 217 067 užsienio piliečiai. Daugiausia – Ukrainos (79 868), Baltarusijos (50 286), Rusijos (13 723) ir Uzbekistano (10 545) piliečiai.

Per metus leidimus turinčių užsieniečių skaičius sumažėjo 921.

Valstybės duomenų agentūros

„Registrų centro“ 2026 m. sausio 3 d. duomenimis Lietuvoje registruoti 158 948 vaikai (0–6 m. amžiaus) ir 338 132 vaikai (7–17 m. amžiaus). Per dvejus metus 0–6 m. vaikų sumažėjo 21 716, o 7–17 m. amžiaus vaikų padaugėjo 510.

1009 m., kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, etninė Lietuvos teritorija buvo 85 tūkst. km² ir joje gyveno apie 170 tūkst. gyventojų (gyventojų tankis – 2 gyventojai į 1 km²). Iš jų 100 proc. buvo lietuvių tautybės. Šiuos duomenis pateikė geografas K.Pakštas (1968 m.) bei P.Matulionis (1930 m.).

Nors tikslių statistinių duomenų nėra apie Lietuvos gyventojus nuo senų laikų , bet kai

VĮ „Registrų centro“ statistikos duomenimis Lietuvoje daugėja netekėjusių ir nevedusių gyventojų, o mažėja ištekėjusių ir vedusių. Per 2 metus, nuo 2023 m. nesusituokusių asmenų skaičius, atmetus nepilnamečius, padidėjo 13 609, o vedusių sumažėjo 19 456. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis santuokų skaičius nuo 21 347 (2016 m.) sumažėjo iki 13 059 (2025 m.).

2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje buvo registruoti 642 450 asmenų. Per metus jų padaugėjo 10 215. Iš jų 571 137 (+7575) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Kitos šalies piliečių arba pilietybė nenurodyta pernai sostinėje registruota 71 313 (+2640). Galimai Vilniaus m. savivaldybės rudenį paskelbta GPM nuolaidos akcija naujai deklaruojantiems gyvenamąją vietą sostinėje

Lietuvoje moters vardas Ona, o vyrų Jonas ir toliau lieka populiariausi. O tarp 2025 m. gimusių populiariausias mergaitės vardas buvo Sofija, o berniukų – Markas.

„Registrų centro“ duomenimis 2025 m. Lietuvos Adresų registre buvo nurodyta beveik 21 tūkst. gyvenamųjų vietovių. Juose registruota 3,043 mln. Lietuvos gyventojų.  Daugiausiai, beveik 19 tūkst., buvo kaimo tipo gyvenviečių. Miesto tipo gyvenviečių Lietuvoje buvo 103.

2026 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje buvo registruoti 3 044 322 asmenys (per metus sumažėjo 9130  gyventojų). Iš jų 2 833 207 (93,25 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-14 272), 206 054 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies (+8058) ir 5061 (0,3 proc.) nenurodė savo pilietybės (-2916). Per 2025 m. Lietuvoje įregistruota 24

2025 m. liepos 1 d. Oficialios statistikos portalo duomenimis Lietuvoje gyvena 2 893 288 nuolatiniai gyventojai. Daugiausia mūsų šalyje gyventojų fiksuota 1992 m. (3706,3 tūkst.). O 1923 m. kada vyko visuotinis gyventojų surašymas Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) gyveno 2029 tūkst. asmenų.

2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje gyvena 3 053 452 asmenys (per metus sumažėjo 21 115 gyventojų). Iš jų 2 847 479 (93,2 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-11 404), 197 996 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies (-5787) ir 7977 (0,3 proc.) nenurodė savo pilietybės (-3924). Per 2024 m. Lietuvoje įregistruoti 25 599 gimę vaikai (palyginus su 2023 m. 1055 mažiau), o mirė 39 525 asmenys (palyginus su 2023 m. 103 mažiau). Natūrali demografija – minus 13 926

„Registų centro" atviri duomenys skelbia daug įvairios statistinės informacijos. Taip pat ir apie fizinių asmenų registrą, Lietuvoje gyvenančių asmenų statistiką pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamą šalies savivaldybę. Nurodyta, kad duomenys atnaujinami kas metus. Aš panagrinėsiu 2024 m. sausio 26 d. duomenis.