Žemės mokesčio surinkimo analizė Lietuvoje 2015-2023 m.

Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Taip pat trumpai aprašysiu savo patirtį mokant žemės mokestį bei surašysiu kiek mokėjo senelis už žemę 1927-1943 m.

 

Žemės mokestis skaičiais

Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų,  o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės. Šiuo metu galioja 2023-2027 m. laikotarpiui nustatytos vertės.

Žemės mokesčio pajamos Lietuvos savivaldybių biudžete 2015-2023 m.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. mokesčio už žemę suma 49 284 274 eurai.

Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m. mokesčio už žemę suma 22 581 371 euras.

Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m. mokesčio už žemę suma 9 882 448 eurai.

Palyginti, 2015 m.  mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m. mokesčio už žemę suma 4 083 367 eurai.

Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc. visų žemės mokesčio lėšų į biudžetą.

Žemės mokesčio pajamos Lietuvos savivaldybių biudžete 2015-2023 m.

Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo. Kai kurios net kelis kartus daugiau.

 

Daugiausia ar mažiausiai lėšų už žemę surenkančios savivaldybės

Surašysiu, kurios savivaldybės 2015 ir 2023 m. gaudavo daugiausiai  ar mažiausiai lėšų iš žemės mokesčio.

 

2015 m. statistika

5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio 2015 m.:

  1. Vilniaus m. sav. – 3 396 022 eurai
  2. Kauno m. sav.  – 1 439 378 eurai
  3. Vilniaus raj. sav. – 1 397 816 eurų
  4. Kauno raj. sav. – 921 598 eurai
  5. Palangos m. sav. – 769 563 eurai.

 

5 savivaldybės, gavusios mažiausiai žemės mokesčio 2015 m.:

  1. Neringos m. sav. – 175 eurai
  2. Visagino m. sav. –  6075 eurai
  3. Birštono m. sav. – 29 155 eurai
  4. Kazlų Rūdos sav. – 81 887 eurai
  5. Rietavo sav. – 100 518 eurų.

 

5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio. palyginti su suplanuotomis, 2015 m.:

  1. Šiaulių raj. sav. – gavo 715 750 eurų, suplanuota 41 984 eurai. 18 kartų daugiau.
  2. Visagino m. sav. – gavo 5495 eurus, suplanuota 580 eurų. 10,5 karto daugiau.
  3. Šalčininkų raj. sav. – gavo 178 858 eurus, suplanuota 18 970 eurų. 9,4 karto daugiau.
  4. Vilniaus raj. sav. – gavo 1 217 596 eurus, suplanuota 180 220 eurų. 7,8 karto daugiau.
  5. Anykščių raj. sav. – gavo 336 607 eurus, suplanuota 66 541 euras. 5 kartus daugiau.

 

Savivaldybės, kurios neįvykdė plano iš žemės mokesčio, 2015 m.:

  1. Pakruojo raj. sav. – gavo 453 692 eurus, suplanuota 521 297 eurai. Planas įvykdytas 87 proc.
  2. Kauno m. sav. – gavo 1 439 378 eurus, suplanuota 1 478 513 eurų. Planas įvykdytas 97 proc.

 

2023 m. statistika

5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio 2023 m.:

  1. Vilniaus m. sav. – 4 089 000 eurų
  2. Kauno m. sav. – 3 279 800 eurų
  3. Vilniaus raj. sav. – 3 087 500 eurų
  4. Kauno raj. sav. – 2 473 500 eurų
  5. Radviliškio raj. sav. – 1 817 600 eurų.

 

5 savivaldybės, gavusios mažiausiai žemės mokesčio 2023 m.:

  1. Visagino m. sav. –  22 500 eurų
  2. Birštono m. sav. – 85 600 eurų
  3. Pagėgių sav. – 132 800 eurų
  4. Rietavo sav. – 174 600 eurų
  5. Druskininkų m. sav. – 191 500 eurų.

Neringos m. sav. duomenų nėra 2023 m. sąrašuose.

 

5 savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio. palyginti su suplanuotomis, 2023 m.:

  1. Vilniaus raj. sav. – gavo 3 087 500 eurų, suplanuota 220 600 eurų. 14 kartų daugiau.
  2. Šalčininkų raj. sav. – gavo 533 900 eurų, suplanuota 75 000 eurų. 7 kartus daugiau.
  3. Alytaus raj. sav. – gavo 1 044 500 eurų, suplanuota 257 700 eurų. 4 kartus daugiau.
  4. Anykščių raj. sav. – gavo 651 100 eurų, suplanuota 206 400 eurų. 3,2 karto daugiau.
  5. Varėnos raj. sav. – gavo 280 700 eurų, suplanuota 110 500 eurų. 2,5 karto daugiau.

 

Savivaldybės, kurios neįvykdė plano iš žemės mokesčio, 2023 m.:

  1. Jurbarko raj. sav. – gavo 537 000 eurų, suplanuota 659 500 eurų. Planas įvykdytas 81 proc.
  2. Rietavo sav. – gavo 174 600 eurų, suplanuota 186 000 eurų. Planas įvykdytas 94 proc.
  3. Druskininkų m. sav. – gavo 191 500 eurų, suplanuota 202 000 eurų. Planas įvykdytas 95 proc.
  4. Švenčionių raj. sav. – gavo 841 800 eurų, suplanuota 850 000 eurų. Planas įvykdytas 99 proc.

 

Pastebėjimas. Nagrinėjant 2023 m. duomenis į akis krito gražūs biudžeto vykdymo skaičiai, suapvalinti iki 100 ar 1000 vienetų. Yra tikimybė, kad skaičiai buvo suapvalinti.

 

Mano asmeninė mokesčio už žemę įmokų statistika

Paveldėjus senelių žemę man irgi teko prievolė mokėti žemės mokestį. Ir nuo 2017 m., 78 Eur,  jis kilo kas kelis metus. 2023 m. už žemę jau reikėjo mokėti 178 Eur. Pridedu grafiką kiek man reikėjo mokėti už žemę 2017-2024 m.

Žemės mokesčio pajamos Lietuvos savivaldybių biudžete 2015-2023 m.

 

Senelio mokėtos įmokos už žemę 1927-1943 m.

Tvarkant paveldėtą sodybą radau 1927-1943 m. senelio mokėtus mokesčių kvitus. Tarp jų buvo ir mokesčiai už žemę.

Kaip rašoma vle.lt svetainėje M.Kušner, A.Žilėno ir M.Vaičiulionienės straipsnyje apie mokesčius Lietuvoje1923–1939 m. kasmet buvo surenkama 33–59 mln. litų tiesioginių mokesčių (11–20 % biudžeto pajamų). Valstybinio žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmosios rūšies žemės vieną hektarą – 9 litai, antrosios – 7,5 lito, trečiosios – 5 litai, ketvirtosios – 1,5 lito. 1923 m. šio mokesčio surinkta 13 mln. litų,1939 m. – 20 mln. litų. Dalis valstybinio žemės mokesčio ėjo savivaldybėms. Kas kelis metus mokestis už žemę buvo didinamas. Bet 1937 m. po Suvalkijos valstiečių streiko mokestis sumažintas 10 %.

Mokestis už žemę buvo mokama 2 kartus per metus už 1 ir 2 pusmečius. Pusmečio kvite už žemę buvo nurodytas mokestis valstybei, savivaldybės reikalams. Dažnai būdavo nurodytos pabaudos už pavėluotą mokėjimą. Taip pat būdavo atskiras kvitas mažesnei sumai su žemės mokėjimu valsčiui ir seniūnui arba pašto išlaikymui.

 

Surašysiu kokie buvo mokėti mokesčiai valstybei ir savivaldybei už žemę remiantis rastais dokumentais:

  • 1929 m. per pusmetį buvo mokama 29,76 Lt valstybei ir 1,49 Lt savivaldybės reikalams.
  • 1930-1931 m. per pusmetį buvo mokama 29,76 Lt valstybei ir 2,98 Lt savivaldybės reikalams.
  • 1932 m. per pusmetį buvo mokama 35,25 Lt valstybei ir 3,53 Lt savivaldybės reikalams.
  • 1933-1937 m. per pusmetį buvo mokama 35,25 Lt valstybei ir 7,05 Lt savivaldybės reikalams. 1937 m. 2 pusmetį dėl Suvalkijos streikos 10 proc. buvo sumažintas mokestis. Tad 1937 m. 2 pusmetį mokėta 31,72 Lt valstybei ir 6,34 Lt savivaldybės reikalams.
  • 1938 m. duomenų neturiu.
  • 1939 m. per pusmetį buvo mokama 37,36 Lt valstybei ir 7,05 Lt savivaldybės reikalams.
  • 1940 m. ir 1941 m. 1 pusmečio kvitų neturiu.
  • 1941 m. 2 pusmetį buvo mokama 9,68 Lt valstybei.
  • 1942-1943 m. per pusmetį buvo mokama 31,43 RM valstybei ir 12,57 RM Lt savivaldybės reikalams.

1933-1937 m. per pusmetį buvo mokama 35,25 Lt valstybei ir 7,05 Lt savivaldybės reikalams. 1937 m. 2 pusmetį dėl Suvalkijos streikos 10 proc. buvo sumažintas mokestis. Tad 1937 m. 2 pusmetį mokėta 31,72 Lt valstybei ir 6,34 Lt savivaldybės reikalams.

 

Surašysiu kokie buvo papildomai mokėti mokesčiai valsčiui ir seniūnui arba pašto išlaikymui už žemę remiantis rastais dokumentais:

  • 1927-1929 m. per metus buvo mokama 11,95 Lt valsčiui ir 4,8 Lt pašto išlaikymui.
  • 1930-1931 m. per metus buvo mokama 17,86 Lt valsčiui ir 4,96 Lt seniūnui.
  • 1932-1934 m. per metus buvo mokama 21,16 Lt valsčiui ir 3,53 Lt seniūnui.
  • 1935 m. per metus buvo mokėta 22,2 Lt valsčiui ir 3,17 Lt seniūnui.
  • 1936-1937 m. per metus buvo mokama 25,68 Lt valsčiui.
  • 1938 m. per metus buvo mokėta 28,9 Lt valsčiui.
  • 1940-1941 m. per metus buvo mokama 24,66 Lt/Rub. valsčiui ir 6,34 Lt/Rub. seniūnui.

1942-1943 m. per pusmetį buvo mokama 31,43 RM valstybei ir 12,57 RM Lt savivaldybės reikalams.

 

Senelio mokėti mokesčiai už žemę 1927-1943 m.

Metai

Valstybei

Savivaldybės reikalams

Valsčiui

Seniūnui ar pašto išlaikymui

1927

n.d.

n.d.

11,95 Lt

4,8 Lt

1929

59,52 Lt

2,98 Lt

11,95 Lt

4,8 Lt

1930

59,52 Lt

5,8 Lt

17,86 Lt

4,96 Lt

1931

59,52 Lt

5,8 Lt

17,86 Lt

4,96 Lt

1932

70,5 Lt

7,06 Lt

21,16 Lt

3,53 Lt

1933

70,5 Lt

14,1 Lt

21,16 Lt

3,53 Lt

1934

70,5 Lt

14,1 Lt

21,16 Lt

3,53 Lt

1935

70,5 Lt

14,1 Lt

22,16 Lt

3,17 Lt

1936

70,5 Lt

14,1 Lt

25,68 Lt

n.d.

1937

66,97 Lt

13,39 Lt

25,68 Lt

n.d.

1938

n.d.

n.d.

28,9 Lt

n.d.

1939

74,72 Lt

14,1 Lt

n.d.

n.d.

1940

n.d.

n.d.

24,66 Lt

6,34 Lt

1941

n.d.

9,68 Lt

24,66 Lt/Rub.

6,34 Lt/Rub.

1942

62,86 RM

25,14 RM

n.d.

n.d.

1943

62,86 RM

25,14 RM

n.d.

n.d.

 

Duomenų šaltinis:

https://lietuvosfinansai.lt/ – svetainė „Atviri Lietuvos finansai"