Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvos žemės ūkio paskirties plotų statistiką ir aprašysiu didžiausius juridinius žemės ūkio sklypų valdytojus kelių metų laikotarpyje.
Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos zis.lt skelbiamais duomenimis 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto registre buvo 2 519 494 žemės sklypai, kurių plotas 5 896 808,08 ha. Iš jos žemės ūkio paskirties – 1 590 651 sklypas, plotas – 3 708 055,27 ha. Tai sudaro beveik 63 proc. viso Lietuvos ploto. Žemės ūkio paskirties žemė apibūdinama kaip žemė naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, taip pat žemės sklype esančius miško plotus ir vandens telkinius.
Į žemės ūkio paskirties sąrašą įeina ir sodininkų bendrijų ir jų narių žemė. Jos sklypų Lietuvoje skaičius – 222 037, o plotas – 15 273 ha (0,4 proc. žemės ūkio paskirties žemės).
Privatiems asmenims priklausė 87,9 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, juridiniams asmenims 6,8 proc., o valstybei liko 5,3 proc. Per 2022 metus žemės naudmenų paskirties žemės plotas sumažėjo 3605,3 ha (0,11 proc.). Ji buvo užstatyta ar panaudota keliams. Taip pat per metus pirkimo sandoriais buvo naujai įregistruoti 11 372 žemės ūkio paskirties sklypai. Daugiausia žemės ūkiui skirtos žemės yra Šiaulių apskrityje – beveik 546 000 ha, truputį mažiau Panevėžio apskrity – 498 000 ha ir trečia liko Kauno apskritis su 473 000 ha. Vilniaus apskritis yra 4 vietoje. Čia ūkio paskirties žemės yra 440 000 ha. Bet šioje apskrityje yra daugiausia žemės sklypų – 258 207. Mažiausiai dirbamos žemės yra Alytaus apskrityje – 228 000 ha.
Neretai žemės valdytojai savo žemę nuomoja ar perleidžia panaudos sutartimi(neatlygintinai). Pagal nuomos sutartį(t.y. už sutartą kainą) valstybė išnuomavusi 179 000 ha priklausančios žemės ūkio paskirties valdos, o privatūs asmenys – 628 000 ha. Panaudos sutartimi valstybė perleido 8000 ha ūkinės žemės, o privatūs asmenys – 222 000 ha.
VĮ „Registrų centras“ skelbia 50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų sąrašą. Jų bendras turimas plotas 2023 m. sausio 1 d. buvo 48 959 ha. Daugiausia tokių valdytojų buvo Šiaulių apskrityje – 18.
Pirmoje vietoje UAB „Zujų paukštynas“ turintis 2923 ha žemės. Per metus jos plotas sumažėjo 20 ha. Įmonė užsiima vištų auginimu, kiaušinių gamyba.
Antroje vietoje Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė. Jai priklausė 2125 ha žemės. Ir per metus padidėjo 26 ha. Įmonė užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, pienininkyste ir didmenine prekyba.
Treti UAB „Resource development group”. Jos valdomas plotas 1800 ha, per metus padidėjo 1 ha. Įmonė registruota Vilniuje, turi 3 darbuotojus ir užsiima nekilnojamuoju turtu. 2022 m. patyrė nuostolio už 58 647 Eur.
Toliau eina Kuršėnų žemės ūkio bendrovė, valdanti 1651 ha. Per metus pasididino žemės 15 ha. Veiklos sritys žemės ūkis, gėlininkystė, augalininkystė, maisto produktų gamyba.
Penkti yra Lygumų žemės ūkio bendrovė, turinti 1647 ha. Per metus pasididino žemės už 42 ha. Užsiima augalininkyste, gyvulininkyste.
Šeštoje vietoje Lytagros žemės ūkio bendrovė valdanti 1625 ha. Per metus pasididino 47 ha žemės. Užsiima gyvulininkyste, paukštininkyste.
Septinta Žemės ūkio bendrovė „Draugas". Priklauso „Agrokoncerno“ grupei. Turi 1588 ha žemės. Per metus plotas padidėjo 96 ha. Įmonė užsiima augalininkyste, gyvulininkyste.
Aštuntoje vietoje yra Papilės žemės ūkio bendrovė. Jos valdoma žemė yra 1497 ha. Per metus nepakito. Užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, maisto produktų prekyba.
Devintoje vietoje yra UAB „Landvesta 1". Iki 2019 m. priklausė „Linas Agro Group“ grupei. Jai priklausantis žemės plotas yra 1422 ha. Per metus padidėjo 1 ha. Dirba 3 darbuotojai. Užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir ekploatavimu. Nurodyta, kad priklauso žemės ūkio bendrovių grupei „Landvesta".
Ir dešimtuką baigia žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas". Ji valdo 1312 ha žemės. Per metus jos padidėjo 239 ha. Užsiima gyvulinikyste ir augalininkyste.
Žvelgiant toliau, atkreipiau dėmesį į kelias įmones panašiais pavadinimais. 13 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas“, valdanti 1210 ha. Per metus jos valdos sumažėjo 4 ha. Toliau 17 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 1“. Ji valdo 1025 ha. Per metus padidėjo 1 ha. 18 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 11“, valdanti 1007. Per metus padidinusį 1 ha žemės ploto. Dar 36 vietoje yra UAB „Žemės vystymo fondas 12“, kuri valdo 664 ha žemės. Per metus jos dydis nesikeitė.
UAB „Žemės vystymo fondas“, UAB „Žemės vystymo fondas 11“ ir „Žemės vystymo fondas 12“ yra registruotos tuo pačiu adresu Vilniuje. Turi po 1 darbuotoją. Ir veikla nurodyta –nekilnojamasis turtas. UAB „Žemės vystymo fondas 1” skiriasi tik registracijos adresu, bet turi tik 1 darbuotoją ir nurodyta tokia pati veikla nekilnojamasis turtas. Iš viso juridinių asmenų registre yra 19 tokių įmonių su pavadinimu „Žemės vystymo fondas“. Pridedant skirtingą skaičių.
Nagrinėjant sąrašą toliau, galima paminėti, kad penkiasdešimtuke „Agro koncernui“ radau 3 priklausančias bendroves: 7 vietoje ŽŪB „Draugas“, 11 vietoje Žeimelio ŽŪB ir 14 vietoje Pakruojo r. Žvirblonių ŽŪB.
Taip pat vieną bendrovę, priklausančią „Auga Group“: 40 vietoje UAB „AUGA Grūduva“.
Viso iš 50 didžiausių žemės ūkio paskirties valdytojų 43 nurodo, kad užsiima žemės ūkio veikla, o likę 7 deklaruoja veiklą nekilnojamasis turtas, yra UAB ir nurodo, kad turi 1-3 darbuotojus. Daugiausia pastarųjų įmonių yra registruota Vilniuje.
Per metus iš 50-uko iškrito UAB „Cestos maistas“. O sąrašą papildė 50 vietoje esanti ŽŪB „Piktupėnai“.
Dar galima panagrinėti kiek mokesčių sumokėjo šios daugiausia žemės turinčios įmonės. Remiantis vmi.lt atviraisiais duomenimis, 2023 m. iš 50 didžiausių žemės ūkio paskirties žemės valdytojų, daugiausia mokesčių mokėjo 12 vietoje sąraše esanti Padovinio žemės ūkio bendrovė, į biudžetą įnešusi 1,724 mln. eurų. Toliau 23 vietoje esanti Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovė, mokėjusi 1,576 mln. eurų. Po jos sekė, 40 vietoje – Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, sumokėjusi 1,315 mln. eurų, 25 vietoje – Pauliukų žemės ūkio bendrovė, mokėjus 1,251 mln. eurų mokesčių, 10 vietoje esantis žemės ūkio kooperatyvas „Baltas lašas“, sumokėjęs 1,231 mln. eurų. Šios nurodytos įmonės 2023 m. į biudžetą sumokėjo virš 1,2 milijono Eur mokesčių ir kitų įmokų.
Iš viso VMI nurodytame TOP 50 juridinių asmenų sektoriuje „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“ 2023 m. į VMI sąskaitą sumokėjusių daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų yra 14 įmonių, kurios buvo iš 50 daugiausia žemės ūkio paskirties valdų turinčių įmonių sąrašo.
Per visus 2023 m. juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės veikla į biudžetą sumokėjo 286 mln. Eur. Tai sudaro tik 1,9 proc. visų juridinių asmenų sumokėtos mokesčių sumos. Viso šio sektoriaus mokesčių mokėtojų buvo 181 888.
Ir pabaigai, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus. 2023 m. birželio 29 d. priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Naujojoje įstatymo redakcijoje keičiamas ir pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turinčių asmenų sąrašas.
Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę vis dar turės
1. tokio žemės sklypo bendraturčiai;
2. parduodamo žemės sklypo naudotojai (ūkininkas, juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla), naudoję šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus;
3. asmenys, kurių turimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su parduodamuoju žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Nebelieka šio punkto
4. fizinis asmuo (ūkininkas), deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo (užsiimantis žemės ūkio veikla), įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.
Jis buvo įtrauktas į įstatymą nuo 2018 m., o dabar vėl naikinamas.Taip vėl susiaurinamas pirmenybės teisę įsigyti žemę turinčių asmenų ratas.
Nors valstybė ir stengiasi įstatymais apriboti žemės įsigijimą fiktyvioms įmonėms, bet pagal top50 duomenis, tokios įmonės sugeba apeiti apribojimus ir tapti žemės valdytojai.
Šia tema 2024 m. „Lietuvos ryto" dienraštyje buvo straipsnis su mano kaip vieno iš autoriaus. Nuoroda: https://www.lrytas.lt/.../. Tik, deja, jis matomas prenumeratoriams. Arba laikrašio puslapis pdf variante.
Duomenų šaltinis:
VĮ „Registrų centras" atviri duomenys https://www.registrucentras.lt/
„Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema" atviri duomenys https://zis.lt/