Lietuvos gyventojų skaičius nuo senovės iki 1923 m.

Gyventojai

1009 m., kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, etninė Lietuvos teritorija buvo 85 tūkst. km2 ir joje gyveno apie 170 tūkst. gyventojų (gyventojų tankis – 2 gyventojai į 1 km2). Iš jų 100 proc. buvo lietuvių tautybės. Šiuos duomenis pateikė geografas K.Pakštas (1968 m.) bei P.Matulionis (1930 m.).

Nors tikslių statistinių duomenų nėra apie Lietuvos gyventojus nuo senų laikų , bet kai kurių Lietuvos bei užsienio istorikų bei geografų tyrinėjimais ir skaičiavimais galima apytiksliai sužinoti kaip keitėsi Lietuvos gyventojų skaičius nuo senovės. Šią informaciją radau 2006 m. išleistoje geografo S.Vaitekūno knygoje „Lietuvos gyventojai. Per du tūkstantmečius“. Ją glaustai ir pateiksiu.

 

Lietuvos gyventojų skaičius nuo 200 metų iki 1572 m.

Apie Lietuvos gyventojų skaičių 1 tūkstantmečio metu galima spręsti iš rašytinių šaltinių.

K.Pakšto (1968 m.), H.Lownianski (1932 m.). E.Czynski (1887 m.) pateiktais duomenimis Lietuvos etninis plotas ir gyventojai nuo 200 iki 1572 m. pasiskirstė taip:

  • 200 m. Lietuvos (baltų) gyvenamas plotas buvo 400 tūkst. km2. Gyventojų skaičius – 40 tūkst. (gyvent. tankis – 0,1 žm./km2)
  • 500 m. plotas – 150 tūkst. km2. Gyventojų skaičius – 70 tūkst. (0,5 žm./km2). Lietuviai (baltai) sudarė 100 proc.
  • 1009 m. plotas – 85 tūkst. km2. Gyventojų skaičius – 170 tūkst. (2 žm./km2). Lietuviai (baltai) sudarė 100 proc. 1 tūkstantmečio pradžioje lietuviai (baltai) dėl slavų ekspansijos ar ieškant patogesnių žemių, pasitraukė iš Dniepro ir Pripetės upių baseinų. Todėl Lietuvos etninis plotas mažėjo.
  • 1260 m. Mindaugo valdymo laikais Lietuvos etninis plotas buvo 105 tūkst. km2, gyveno apie 300 tūkst. gyventojų (2,8 žm./km2). Lietuviai sudarė 90 proc. gyventojų. Tais laikais gyvenamosios vietos Lietuvoje apibūdinamos kaip kaimai (5-8 ir daugiau sodybų, 35-50 ir daugiau gyventojų), laukai (iki 30-40 sodybų, išsidėsčiusios įvairiais atstumais) ir kiemai (atskiros gerai įtvirtintos bajorų sodybos).

 

Gyventojų skaičius Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) keitėsi ir dėl valstybės sienų plėtros, kaitos, naujų žemių užkariavimo.

  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341 m.) LDK teritorija išsiplėtė iki 350 tūkst. km2, o gyventojų skaičius padidėjo iki 700 tūkst. Iš jų 53 proc. buvo lietuviai, 47 proc. – slavai.
  • LDK kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais (1345-1377 m.) LDK teritorija padidėjo dvigubai, iki 700 tūkst. km2, o gyventojų skaičius – iki 1,4 mln. Iš jų 420 tūkst. (30 proc.) buvo lietuviai.
  • 1430 m. LDK kunigaikščio Vytauto valdymo pabaigoje LDK teritorija pasiekė didžiausią plotą – 930 tūkst. km2. Ir jame gyveno 2,48 mln. žmonių. Lietuvos etninis plotas buvo 114 tūkst. km2, gyveno 590 tūkst. lietuvių (5,6 žm./km2). Lenkų tyrinėtojas S.Kuczynski (1966 m.) teigė, kad tais laikais kariai iš kiekvienos valstybės sudarė maždaug 5 proc. jos gyventojų. Žinant karių skaičių būdavo galima suskaičiuoti gyventojų skaičių.

 

Nuo XV a. pabaigos dėl vykusių karų, daugiausia su Maskvos kunigaikštyste, LDK teritorija pradėjo mažėti.

  • XVI a. 3 dešimtmetyje LDK plotas buvo 485 tūkst. km2, jame gyveno 2,365 mln. žmonių. Etninėje Lietuvos teritorijoje tuo metu gyveno 700 tūkst. gyventojų (6,2 žm/km2).
  • Po Liublino unijos 1569 m. Lietuva dideles Ukrainos teritorijas atidavė Lenkijai.
  • 1572 m. LDK teritorija siekė 320 tūkst. km2, joje gyveno 1,71 mln. gyventojų. Lietuviai sudarė 46 proc. (780 tūkst. gyventojų). Etninėje Lietuvos teritorijoje 114 tūkst. km2 tuo metu gyveno 1,04 mln. gyventojų (9 žm/km2). 1572 m. etninę Lietuvą sudarė Tikroji Lietuva (Vilniaus, Trakų vaivadijos bei Žemaitijos seniūnija) ir Mažoji Lietuva.

Lietuvos – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės plotas nuo senovės iki XX a.

 

 

Lietuvos gyventojai nuo 1572 m. iki 1923 m.

XVII a. LDK purtė įvairios krizės – karai su švedais, rusais, maro metai, tuo pasekoje ir nederliaus bado metai. Tai silpnino valstybę ir mažino jos gyventojų skaičių.

1667 m. LDK vyko pirmasis dūmų (trobų, namų, kuriuose gyveno žmonės) surašymas. Vėlesniais metais buvo atlikti dar keli tokie surašymai. Ir šis statistinis surašymas buvo taikomas iki 1897 m. visuotinio gyventojų surašymo.

1667 m. surašymo duomenimis, visoje LDK buvo 568 tūkst. dūmų. Mokslininkai (M.Liubavskis, 1892 m. ir J.Jakubovskis, 1912 m.) skaičiavo, kad viename dūme gyveno 8 žmonės, tai iš viso LDK tuo metu gyveno 4,546 mln. žmonių. Iš jų Tikrojoje Lietuvoje 960 tūkst.

  • 1667-1673 m. dėl kilusių marų bei nederliaus metų Lietuva neteko 48 proc. savo gyventojų. 1673 m. registruota 313 tūkst. dūmų, kuriuose gyveno 2,346 mln. gyventojų.
  • 1690 m. LDK gyveno 2,835 mln. žmonių.
  • XVIII a. pradžioje po dar vieno maro bangos LDK neteko 35 proc. gyventojų – 500-600 tūkst.
  • 1772 m. per 1 Lietuvos ir Lenkijos padalijimą, Lietuva neteko 85 tūkst. km2 teritorijos, kurioje tuo metu gyveno 1,206 mln. gyventojų.
  • 1790 m.  LDK visuotinis gyventojų surašymas. Tai vienas pirmųjų valstybės gyventojų surašymų pasaulyje. 1790 m. taip pat vyko gyventojų surašymas JAV. LDK surašymą lėmė priežastis sustiprinti valstybės ekonominę bei karinę galią dėl stiprių kaimynų okupacijos grėsmės. Surašymo duomenimis (L.Truska 1972 m.), etninėje Lietuvoje (plotas 87 tūkst. km2) buvo 190,5 tūkst. dūmų (pirkių), kuriuose gyveno 1,33 mln. gyventojų.
  • Po 1793 m. antrojo ir 1795 m. trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimų 1797 m. didžioji dalis Lietuvos atiteko Rusijos imperijai.
  • Dėl 1812 m. Rusijos-Prancūzijos karo Lietuvos gyventojų skaičius vėl sumažėjo – A.Janulaičio (1936 m.) tyrimais apie trečdaliu visų gyventojų.
  • 1823 m. etninės Lietuvos (kartu su Mažąja Lietuva) plotas buvo 91,2 tūkst. km2, gyveno 1,94 mln. gyventojų, iš jų 1,55 mln. buvo lietuviai.
  • 1897 m. gyventojų surašymo metu etninės Lietuvos (kartu su Mažąja Lietuva) plotas buvo 91,2 tūkst. km2, gyveno 3,786 mln. gyventojų, iš jų 2,7 mln. buvo lietuviai.
  • 1914 m. , pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, Lietuvos teritorija buvo 67 tūkst. km2, gyveno 3,351 mln. žmonių, iš jų 52 proc. (1,74 mln.) buvo lietuviai.
  • 1918 m. karo pabaigoje Lietuvoje liko apie 2,5 mln. gyventojų. Apie tautinę sudėtį duomenų nėra. Mokslininkų skaičiavimu, jei ne karas, Lietuvoje tuo metu gyventų 3,5 mln. žmonių. Todėl daroma išvada, kad pirmojo pasaulinio karo metu Lietuva neteko apie 1 mln. gyventojų.
  • 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo metu fiksuotas 2,029 mln. gyventojų skaičius. Tuo metu Lietuvos plotas siekė 53 tūkst. m2, be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų. Iš jų 69 proc. (1,4 mln.) buvo lietuviai.

Lietuvos – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės gyventojų skaičius nuo senovės iki XX a.

 

Straipsnį apie Lietuvos gyventojus nuo 1923 m. iki šių laikų rasite šiame straipsnyje:

Lietuvos gyventojų skaičius 1923-2024 m.

 

 

Duomenų šaltinis: 

S.Vaitekūnas „Lietuvos gyventojai: per du tūkstančius metų“, 2006 m.

 

Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.