Lietuvos Valstybės Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų išlaidos 2015-2023 m.

Politika

Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas nuo 2015 m. iki 2023 m..

Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.

Nuo 2015 m. Valstybės biudžeto gautos pajamos padidėjo daugiau nei 2,5 karto, nuo 6,41 mlrd. eurų iki 16,41 mlrd. eurų 2023 m. O Valstybės biudžeto išlaidos nuo 2015 m. 8,08 mlrd. padidėjo daugiau nei 2,2 karto iki 18 mlrd. 2023 m. Prezidentūros kanceliarijos išlaidos 2015-2023 m. padidėjo 1,68 karto, nuo 5,11 mln. eurų iki 8,58 mln. eurų. Seimo kanceliarijos išlaidos per 9 metus padidėjo 1,47 karto, nuo 27,78 mln. eurų iki 40,84 mln. eurų. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos 2015-2023 m. padidėjo 1,14 karto, nuo 11,86 mln. eurų iki 13,55 mln. eurų.

3 svarbiausių LR valdžios kanceliarijų išlaidas suskirsčiau pagal jų išrinktų ar paskirtų vadovų kandencijas. Dar atkreipiau dėmesį, kad didžiausios valdžios kanceliarijų išlaidos būdavo paskutinį, 4 metų ketvirtį ir sudarydavo 30-35 proc. viso joms skiriamo metinio biudžeto.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos išlaidos

2015-2019 m. LR Prezidente buvo D.Grybauskaitė. Jos kadencijos metu Prezidentūros kanceliarijos išlaidos nuo 5,1 mln. eur 2015 m. padidėjo iki 5,2 mln. eurų 2018 m.

2015 m. Prezidentūros kanceliarijos išlaidos pasiskirstė taip:

  1. „Prezidento kanceliarijos įgyvendinamos programos administravimas“ – 4,33 mln. eurų, 84,8 proc.,
  2. „Reprezentacinių rūmų ansamblio Vilniuje, S. Daukanto a. 3, restauravimas ir pritaikymas Prezidento kanceliarijai“ – 0,5 mln. eur., 9,9 proc.
  3. Kitos priemonės 0,27 mln. eurų, 5,3 proc.

2018 m. Prezidentūros kanceliarijos išlaidos pasiskirstė taip:

  1. „Prezidento kanceliarijos įgyvendinamos programos administravimas“ – 5,16 mln. eurų, 99,2 proc.,
  2. Kitos priemonės 0,04 mln. eurų, 0,8 proc.

2019 m. pavasarį LR Prezidentu buvo išrinktas G.Nausėda. Pareigas pradėjo eiti tų metų liepos mėn.

2019 m. biudžeto nelyginsiu, nes tais metais prezidentais buvo ir D.Grybauskaitė, ir G.Nausėda.

2019-2024 m. LR Prezidentas G.Nausėda. Jo kadencijos metu Prezidentūros kanceliarijos išlaidos nuo 6,4 mln. eurų 2020 m. pakilo iki 8,6 mln. 

2020 m. Prezidentūros kanceliarijos išlaidos pasiskirstė taip:

  1. „Prezidento kanceliarijos įgyvendinamos programos administravimas“ – 6,32 mln. eurų, 99 proc.,
  2. „Reprezentacinių rūmų ansamblio Vilniuje, S. Daukanto a. 3, pritaikymas Prezidento kanceliarijos reikmėms“ –  0,06 mln. eurų, 1 proc.

2023 m. Prezidentūros kanceliarijos išlaidos pasiskirstė taip:

  1. „Atlikti Prezidento kanceliarijos žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių ir procesų vertinimą, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą“ –  7,1 mln. eurų, 82,7 proc.,
  2. „Organizuoti ir aptarnauti Prezidento vizitus į užsienį ir Lietuvoje, oficialių svečių priėmimus, tarptautinius ir nacionalinius renginius (konferencijas, forumus, diskusijas, priėmimus),įgyvendinančius Prezidento užsienio ir vidaus politikos iniciatyvas“ – 1,41 mln. eurų, 16,45 proc.,
  3. Kiti projektai – 72 tūkst. eurų, 0,85 proc.,

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos išlaidos

2015-2016 m. Seimo valdantieji buvo Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

2015 m. Seimo kanceliarijos išlaidos buvo 27,8 mln. eurų, o 2016 m. jos padidėjo iki 29,6 mln. eurų.

2015 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 14 priemonių. Iš jų daugiausia skirta „Užtikrinti Seimo narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimą“ – 21,1 mln. eurų, 75,8 proc.

2016 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 14 priemonių. Iš jų daugiausia skirta „Užtikrinti Seimo narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimą“ – 24,5 mln. eurų, 82,8 proc.

Po Seimo rinkimų 2016 m. rudenį 2016-2020 m. Seime buvo sudaryta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos valdančioji koalicija. 2018 m. prie šios koalicijos prisijungė Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

2017 m. Seimo kanceliarijos išlaidos buvo 27,66 mln. eurų, o 2020 m. jos padidėjo iki 34,26 mln. eurų.

2017 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 15 priemonių. Iš jų daugiausia skirta „Užtikrinti Seimo narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimą“ – 20,8 mln. eurų, 75 proc.

2020 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 15 priemonių. Iš jų daugiausia skirta „Užtikrinti Seimo narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimą“ – 20,8 mln. eurų, 75 proc.

Po Seimo rinkimų 2020 m. rudenį 2020-2024 m. Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, Laisvės partija ir LR Liberalų sąjūdis sudarė valdančiąją koaliciją.

2021 m. Seimo kanceliarijos išlaidos buvo 35,16 mln. eurų, o 2023 m. jos padidėjo iki 40,9 mln. eurų.

2021 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 13 priemonių. Iš jų daugiausia skirta „Pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus“ – 27,9 mln. eurų, 79,4 proc.

2023 m. Seimo kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 9 priemonėm. Iš jų daugiausia skirta „Valdyti Seimo kanceliarijos žmogiškuosius išteklius vei išmokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas Seimo nariams“ – 31,5 mln. eurų, 77,1 proc.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos išlaidos

2015-2016 m. Seimo valdantieji buvo Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Premjeru pirmininku buvo išrinktas Algirdas Butkevičius.

2015 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos buvo 11,9 mln. eurų, o 2016 m. jos padidėjo iki 13 mln. eurų.

2015 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 9 priemonėm. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytą kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalį pervesti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fondui Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems tikslams naudoti.“ – 3,6 mln. eurų, 30,5 proc.,
  2. „Teikti administracinę ir organizacinę pagalbą Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarijos vadovybei“ – 3,15 mln. eurų, 26,6 proc.,
  3. „Koordinuoti Vyriausybės programos nuostatų ir Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimą, vertintiteikiamų Vyriausybei svarstyti sprendimų projektus ir spręsti tarpinstitucinius klausimus“ – 2,18 mln. eurų, 18,4 proc.,  
  4. „Prisidėti prie Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbių datų, įvykių įamžinimo ir minėjimo projektų (renginių)  iniciavimo ir organizavimo“ – 1 mln. eurų, 8,8 proc.

2016 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 9 priemonėm. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Teikti administracinę ir organizacinę pagalbą Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarijos vadovybei“ – 4,57 mln. eurų, 35,2 proc.
  2. „Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytą kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalį pervesti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fondui Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems tikslams naudoti.“ – 3,6 mln. eurų, 27,9 proc.
  3. „Koordinuoti Vyriausybės programos nuostatų ir Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimą, vertinti teikiamų Vyriausybei svarstyti sprendimų projektus ir spręsti tarpinstitucinius klausimus“ – 2,26 mln. eurų, 17,4 proc.  

 

Po Seimo rinkimų 2016 m. rudenį 2016-2020 m. Seime buvo sudaryta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos valdančioji koalicija. 2018 m. prie šios koalicijos prisijungė Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Ministru pirmininku tapo Saulius Skvernelis.

2017 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos buvo 10,9 mln. eurų, o 2020 m. jos padidėjo iki 12,6 mln. eurų.

2017 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 9 priemonėm. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytą kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalį pervesti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fondui Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems tikslams naudoti.“ – 3,6 mln. eurų, 33,1 proc.
  2. „Teikti administracinę ir organizacinę pagalbą Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarijos vadovybei“ – 2,9 mln. eurų, 26,7 proc.
  3. „Koordinuoti Vyriausybės programos nuostatų ir Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimą, vertinti teikiamų Vyriausybei svarstyti sprendimų projektus ir spręsti tarpinstitucinius klausimus“ – 1,96 mln. eurų, 17,9 proc.  

2020 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 16 priemonių. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytą kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalį pervesti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fondui Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems tikslams naudoti.“ – 3,6 mln. eurų, 28,7 proc.
  2. „Valdyti finansinius ir materialinius išteklius, siekiant didinti LRVK veiklos efektyvumą“ – 2,3 mln. eurų, 18,4 proc.
  3. „Veiksmingai koordinuoti Vyriausybės programos įgyvendinimo plano vykdymą ir stiprinti rengiamų sprendimų ir teisės aktų kokybės kontrolę“ – 2,1 mln. eurų, 16,4 proc.  

 

Po Seimo rinkimų 2020 m. rudenį 2020-2024 m. Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, Laisvės partija ir LR Liberalų sąjūdis sudarė valdančiąją koaliciją. Ministre pirmininke tapo I.Šimonytė

2021 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos buvo 11,26 mln. eurų, o 2023 m. jos padidėjo iki 13,55 mln. eurų.

2021 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 18 priemonių. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Išmokėti kompensacijas už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.“ – 4,2 mln. eurų, 28,7 proc.
  2. „Valdyti finansinius ir materialinius išteklius, siekiant didinti LRVK veiklos efektyvumą“ – 3,5 mln. eurų, 18,4 proc.
  3. „Valdyti LRVK informacinius išteklius, palaikyti ir plėtoti dokumentų valdymo sistemą“ – 1,3 mln. eurų, 16,4 proc.  

2023 m. Vyriausybės kanceliarijos išlaidos pasiskirstė 9 priemonėm. Iš jų daugiausia skirta:

  1. „Užtikrinti savalaikį ir duomenimis grįstų teisės aktų projektų priėmimą ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymą“ – 4,2 mln. eurų, 30,8 proc.
  2. „Valdyti Vyriausybės kanceliarijos žmogiškuosius išteklius ir koordinuoti vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimą“ – 3,1 mln. eurų, 22,8 proc.
  3. „Įgyvendinti istorinę atmintį puoselėjančius projektus“ – 2,9 mln. eurų, 21,4 proc.  
  4. „Sukurti nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centrą ir užtikrinti jo veiklą“ – 1,2 mln. eurų, 8,9 proc. 

 

Duomenų šaltinis:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atviri duomenys. Nuoroda: https://finmin.lrv.lt