Lietuvos natūrali demografija per pastaruosius 30 metų yra neigiama. Daugiau gyventojų miršta nei gimsta. Dauguma mirčių įvyksta esant garbingam amžiui, kai atsparumas ligoms tampa mažesnis. Kai kurios mirtys būna ir dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų išorinių veiksnių.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) pateikti duomenys leidžia paanalizuoti kokios yra Lietuvos gyventojų mirčių priežastys.
Mirčių bendra statistika
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2023 m. Lietuvoje mirė 37 005 žmonės arba 1288 mirčių teko 100 000 gyventojų. 2001 m., nuo kada skelbiami duomenys apie mirtingumą, Lietuvos gyventojų mirčių skaičius 100 000 gyventojų buvo mažesnis, 1164. Per 23 metus santykis padidėjo 124 mirtimis 100 000 gyventojų. Primenu, kad gyventojų skaičius Lietuvoje 2001 m. buvo 3,471 mln., o 2023 m. 2,857 mln. Kadangi bendras gyventojų skaičius mūsų šalyje keitėsi, tai naudosiu 2 rodiklius: bendrą mirčių skaičių ir mirčių skaičių 100 000 gyventojų.
Lietuvos gyventojų, gyvenančių mieste, mirčių 2001-2023 m. padaugėjo 1,2 karto (2001 m. 989 mirtys 100 000 gyventojų, 2023 m. 1200 mirčių 100 000 gyventojų). O gyvenančių kaime mirčių skaičius sumažėjo (2001 m. 1519 mirčių 100 000 gyventojų, 2023 m. 1479 mirtys 100 000 gyventojų).
Lietuvoje gyvenančių vyrų mirtingumas buvo didesnis nei moterų. Bet moterų mirčių skaičius didėjo sparčiau nei vyrų. Mirusių moterų skaičius 100 000 gyventojų buvo: 2001 m. 1019, o 2023 m. 1245. Tuo tarpu vyrų mirčių skaičius 100 000 gyventojų liko panašus: 2001 m. 1330, o 2023 m. 1338.
Žiūrint pagal amžiaus grupes, mirusių 0-17 m. gyventojų skaičius mažėjo 4 kartus, nuo 573 2001 m. iki 140 2023 m. Mirusių 18-44 m. gyventojų skaičius mažėjo 2,8 karto, nuo 3794 2001 m. iki 1340 2023 m. Mirusių 45-64 m. gyventojų skaičius mažėjo 1,4 karto, nuo 9545 2001 m. iki 6906 2023 m. O mirusių virš 65 m. gyventojų skaičius didėjo 1,1 karto, nuo 26 484 2001 m. iki 28 619 2023 m.
Dažniausios mirties priežastys
2001 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 21 869, 54 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 7796, 19,3 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5498, 13,6 proc, dėl kvėpavimo ligų, 1473 ir virškinimo ligų, 1436 – po 3,6 proc.
2023 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 19 263, 52 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 7784, 21 proc., dėl COVID-19 – 589, 1,6 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 2261, 6,1 proc, dėl virškinimo ligų, 1905, 5,2 proc. ir dėl kvėpavimo ligų, 1085, 2,9 proc.
Per 23 metus daugėjo mirčių nuo virškinimo ligų. Mažėjo mirusių nuo kvėpavimo ligų skaičius. Labai sumažėjo mirčių dėl išorinių priežasčių. Truputį mažėjo mirčių nuo kraujotakos ligų bei liko panašus skaičius mirusių nuo piktybinių navikų. COVID-19 virusas 2020-2023 m. pasiglemžė nemažą skaičių žmonių.
Kraujotakos sistemos ligos
Nuo šios grupės ligų mirtingumas buvo didžiausias: 2001 m. mirė 21 869 (630 mirčių 100 000 gyventojų), 54 proc. visų mirusiųjų. O 2023 m. mirė 19 263 (671 mirtis 100 000 gyventojų), 52 proc. visų mirusiųjų.
Iš šios grupės dažniausia mirties priežastis buvo kitos išeminės širdies ligos: 2001 m. 13 922 (401 mirtis 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota mažiau, 11 545 (402 mirtys 100 000 gyventojų).
Mažiau mirčių buvo nuo cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos: 2001 m. 4986 (144 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota mažiau, 4423 (154 mirtys 100 000 gyventojų).
Mažėjo mirčių nuo aterosklerozės: 2001 m. buvo 868 (25 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota žymiai mažiau, 106 (3,7 mirtys 100 000 gyventojų).
Bet smarkiai daugėjo mirčių nuo hipertenzinių (aukšto kraujospūdžio) ligų: 2001 m. 271 (8 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 1796 (62,5 mirčių 100 000 gyventojų).
Piktieji navikai
Nuo šios grupės ligų mirtingumas buvo: 2001 m. mirė 7796 (225 mirtys 100 000 gyventojų), 19,3 proc. visų mirusiųjų. O 2023 m. mirė 7784 (271 mirtis 100 000 gyventojų), 21 proc. visų mirusiųjų.
Iš šios grupės dažniausia mirties priežastis buvo trachėjos, bronchų arba plaučių navikai: 2001 m. 1449 (42 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota mažiau, 1076 (37 mirtys 100 000 gyventojų).
Mažiau mirčių buvo dėl skrandžio navikų: 2001 m. 803 (23 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota mažiau, 541 (19 mirčių 100 000 gyventojų).
Mažėjo mirčių dėl gimdos kaklelio naviko: 2001 m. buvo 229 (7 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota mažiau, 154 (5 mirtys 100 000 gyventojų).
Bet daugėjo mirčių dėl storosios žarnos navikų: 2001 m. 409 (12 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 514 (18 mirčių 100 000 gyventojų). Taip pat daugėjo mirčių turėjusių kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų navikų: 2001 m. 132 (4 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 232 (8 mirtys 100 000 gyventojų). Daugėjo mirčių ir dėl kasos navikų: 2001 m. 383 (11 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 537 (19 mirčių 100 000 gyventojų). Mirčių dėl priešinės liaukos navikų daugėjo: 2001 m. 428 (12 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 527 (19 mirčių 100 000 gyventojų).
Virškinimo sistemos ligos
Nuo šios grupės ligų mirtingumas buvo: 2001 m. mirė 1436 (41 mirtis 100 000 gyventojų), 3,6 proc. visų mirusiųjų. O 2023 m. mirė 1906 (66 mirtys 100 000 gyventojų), 5,2 proc. visų mirusiųjų.
Iš šios grupės dažniausia mirties priežastis buvo kepenų ligos: 2001 m. 742 (21 mirtis 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 879 (31 mirtis 100 000 gyventojų).
Padaugėjo mirčių dėl kitų žarnyno ligų: 2001 m. 206 (6 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 307 (11 mirčių 100 000 gyventojų). Taip pat daugėjo mirčių ir dėl ūminio pankreatito: 2001 m. 111 (3 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 1,8 karto daugiau, 195 (7 mirtys 100 000 gyventojų).
Kvėpavimo sistemos ligos
Nuo šios grupės ligų mirtingumas buvo: 2001 m. mirė 1473 (42 mirtys 100 000 gyventojų), 3,6 proc. visų mirusiųjų. O 2023 m. mirė 1085 (38 mirtys 100 000 gyventojų), 2,9 proc. visų mirusiųjų.
Iš šios grupės dažniausia mirties priežastis buvo pneumonija: 2001 m. 364 (10 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 516 (18 mirčių 100 000 gyventojų).
Daugiau nei 2 kartus mažėjo mirčių dėl lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų: 2001 m. buvo 1013 (29 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota du kartus mažiau, 414 (14 mirčių 100 000 gyventojų). O iš šios grupės dėl lėtinio bronchito mirčių sumažėjo daugiau nei 13 kartų: 2001 m. buvo 813 (23 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 60 (2 mirtys 100 000 gyventojų).
Daugiau nei dvigubai padaugėjo mirčių dėl kitų lėtinių obstrukcinių plaučių ligų: 2001 m. 128 (4 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau, 299 (10 mirčių 100 000 gyventojų).
Mirčių skaičius dėl gripo nuo 2001 m. per metus budavo nedidelis, iki 10 mirusių per metus. Bet buvo keli metai, kai mirtingumas stipriai padidėdavo: 2009 m. buvo kiaulių gripas, mirė 31 žmogus. Taip pat nuo 2016 m. mirštamumas nuo gripo padidėjo. Tada irgi fiksuotas labai didelis sergamumas.
Mirtingumo išorinės priežastys
Šios grupės mirčių priežastys buvo ne ligos, o nelaimingi atsitikimai, transporto įvykiai, apsinuodijimai, svaižudybės, nužudymai. Šios grupės mirtingumas buvo: 2001 m. mirė 5498 (158 mirtys 100 000 gyventojų), 13,6 proc. visų mirusiųjų. O 2023 m. mirė 2261 (79 mirtys 100 000 gyventojų), 6,1 proc. visų mirusiųjų. Dar vienas išskirtinumas, kad dėl išorinių priežasčių daugiau mirė vyrai, 1633 mirtys 2023 m. (121 mirtis 100 000 gyventojų). O moterų, 628 mirtys 2023 m. (41 mirtis 100 000 gyventojų). Pagal amžiaus grupes daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių buvo 45-64 m. 878, truputį mažiau virš 65 m. amžiaus grupėje, 844.
Iš šios grupės dažniausia mirties priežastis buvo nelaimingi atsitikimai: 2001 m. 3237 (93 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota daugiau nei 2 kartus mažiau, 1392 (48 mirtys 100 000 gyventojų).
Šioje grupėje mirusių transporto įvykiuose nuo 2001 m. 847 (24 mirtys 100 000 gyventojų) sumažėjo 5 kartus iki 179 (6 mirtys 100 000 gyventojų) 2023 m. Praeitais metais dėl transporto įvykių daugiausia mirčių buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 67 ir šiek tiek mažiau, 59, 18-44 m. amžiaus grupėje.
Atsitiktinio paskendimo aukų per 23 metus sumažėjo 5 kartus: 2001 m. buvo 454 (13 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 80 (3 mirtys 100 000 gyventojų). Praeitais metais skendimo aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 36.
Elektros srovės poveikio aukų nuo 2001 m. sumažėjo 10 kartų: 2001 m. buvo 52, o 2023 m. fiksuota 5.
Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio aukų sumažėjo 2 kartus: 2001 m. buvo 164 (5 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 77 (3 mirtys 100 000 gyventojų). Praeitais metais dėl gaisro, ugnies aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 38.
Šalčio aukų per 23 metus sumažėjo 1,7 karto: 2001 m. buvo 278 (8 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 144 (5 mirtys 100 000 gyventojų). Praeitais metais šalčio aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 71, truputįį mažiau virš 65 m. amžiaus grupėje – 60.
Tik mirčių skaičius dėl nukritimo liko panašus: 2001 m. buvo 470 (14 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota truputį mažiau, 419 (15 mirčių 100 000 gyventojų). Praeitais metais nukritimo aukų daugiausia buvo virš 65 m. amžiaus grupėje, 291.
Daugiau nei 2 kartus mažėjo mirčių dėl atsitiktinio apsinuodijimo kenksmingomis medžiagomis: 2001 m. buvo 664 (19 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 272 (9 mirtys 100 000 gyventojų). O iš šios grupės apsinuodijimo alkoholiu aukų sumažėjo beveik 3 kartus: 2001 m. buvo 426 (12 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 159 (6 mirtys 100 000 gyventojų). Praeitais metais dėl apsinuodijomo alkoholiu aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 91. O mirusių dėl apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais daugėjo: 2001 m. buvo 26, o 2023 m. fiksuotos 57. Praeitais metais dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis aukų daugiausia buvo 18-44 m. amžiaus grupėje, 43.
2,7 karto mažėjo savižudybių aukų: 2001 m. buvo 1535 (44 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 562 (20 mirčių 100 000 gyventojų). Praeitais metais savižudybių aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 228.
7 kartus mažėjo nužudymo aukų: 2001 m. buvo 356 (10 mirčių 100 000 gyventojų). O 2023 m. fiksuota 49 (2 mirtys 100 000 gyventojų). Praeitais metais nužudymo aukų daugiausia buvo 45-64 m. amžiaus grupėje, 31.
COVID-19
Nuo šio virusu mirčių fiksuota 2020 m. 2266 (81 mirtis 100 000 gyventojų), 2021 m. mirė 7018 (250 mirčių 100 000 gyventojų), 2022 m. mirė 2606 (92 mirtys 100 000 gyventojų). O 2023 m. jau žymiai mažiau, 589 mirtys (20,5 mirčių 100 000 gyventojų). COVID-19 įtakotos mirtys labai padidino bendrą Lietuvos gyventojų mirčių skaičių. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje viso fiksuotos 47 746 mirtys, iš jų 7018 mirė nuo COVID-19.
PSDF IS teikia duomenis apie Lietuvos gyventojų sergamumą. Palyginisu sergamumą ir mirtingumą nuo COVID-19 viruso. 2020 m. fiksuota 110 099 susirgimų šiuo virusu, o mirė 2266. T.y. 49 susirgusiems teko 1 mirtis nuo COVID-19. 2021 m. susirgimų fiksuota 340 525, o mirčių 7018. Santykis 49 susirgusiems 1 mirtis. 2022 m. susirgimų fiksuota 601 952, o mirčių 2606. Santykis 231 susirgusiam teko 1 mirtis. Toks pats santykis išliko ir pernai. 2023 m. susirgimų fiksuota 135 758, o mirčių 589. Santykis 230 susirgusių teko 1 mirtis.
Bendra informacija
Mirtis – negrįžtamas visų gyvybės požymių išnykimas bet kada po gimimo (gyvybinių funkcijų nutrūkimas be galimybės atgaivinti).
Pagrindinė mirties priežastis – liga arba sužalojimas, sukėlęs patologinių būklių grandinę, tiesiogiai lėmusią mirtį, arba nelaimingo atsitikimo ar smurto aplinkybės, sukėlusios mirtiną sužalojimą.
Šaltinis: Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, Higienos institutas.
Duomenų šaltinis:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos (PSDF IS) puslapis: stat.hi.lt