2024 m. birželio 9 d. vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje buvo renkama 11 europarlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 15 Lietuvos partijų ir koalicijų.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2024 m. birželio 9 d. rinkėjų skaičius buvo 2 387 327. Palyginus su 2024 m. gegužės 12 d. vykusiu LR Prezidento rinkimų 1 turu, rinkėjų skaičius sumažėjo 14 480.
Balsavusių aktyvumas
Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje balsavo 691 572 rinkėjai. Tai sudarė 28,97 proc. nuo visų registruotų. Palyginus su 2024 m. LR Prezidento rinkimų 1 turu, birželio 9 d. atėjo balsuoti 748 425 rinkėjais mažiau. Pagal amžiaus grupes aktyvesni buvo vyresnio amžiaus Lietuvos rinkėjai. O aktyviausiai balsavo virš 75 m. rinkėjai, 47 proc. nuo registruotų. Mažiausias aktyvumas buvo 18-29 m. rinkėjų, 18 proc.
Rūšiuojant pagal 6 didžiuosius miestus ir Lietuvos regionus, galima pamatyti, kad miestuose aktyviau balsavo jaunesni 18-29 m. ir 30-44 m. Lietuvos rinkėjai, o regionuose vyresni, 65-75 m. ir virš 75 m. Ypač didelis rinkėjų aktyvumo skirtumas 18-29 m. amžiaus grupėje, 6 didžiuosiuose miestuose balsavo 25,4 proc. registruoto šio amžiaus rinkėjų, o regionuose tik 14,5 proc. O Lietuvos regionuose virš 75 m. rinkėjų aktyvumas buvo 52,6 proc. Kai 6 didžiuosiusoe miestuose šio amžiaus grupės rinkėjai balsavo 39,2 proc. aktyvumu.
Rinkimų rezultatai
Suskaičiavus visus rinkėjų balsus, daugiausia jų gavo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), 144 689, 20,92 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Jie gavo 3 mandatus į Europarlamentą. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSP), surinkusi 121 929, 17,93 proc. balsus. Jie gavo 2 mandatus. O likusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija (LVŽS) (61 907, 8,95 proc. balsų), Laisvės partija (LP) (54 916, 7,94 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS-VL) (40 365, 5,84 proc. balsų), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA) (39 202, 5,67 proc. balsų), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (TTS) (36 958, 5,34 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdis (LS) (36 739, 5,31 proc. rinkėjų balsų), gavo po 1 mandatą į Europos Parlamentą. Mažiausiai rinkėjų balsų gavo Partija „Laisvė ir teisingumas“, 8458, 1,22 proc.
Kaip balsavo Lietuvos apskrityse?
Pabandžiau paanalizuoti kaip balsavo atskirų Lietuvos apskričių rinkėjai.
Pirmą vietą užėmusi TS-LKD partija daugiau balsų sulaukė Vilniaus , Kauno, Klaipėdos apskrityse. Ypač juos palaikė miestų rinkėjai. O mažiausiai gavo Telšių, Šiaulių apskrityse.
Antroje vietoje likusi LSP buvo populiari tarp rinkėjų daugelyje Lietuvos apskričių. Daugiausia balsų proc. rinko Marijampolės apskrityje, 28,03 proc. O mažiausiai populiarumo sulaukė Vilniaus apskrityje, 9,73 proc. Grafike palyginau kaip rinkėjai Lietuvoje balsavo už TS-LKD irr LSP. Tėvynės sąjungą palankiau vertino miestų rinkėjai, O socialdemokratus regiono.
Trečia likusi LVŽS buvo populiari Lietuvos regionuose. Daugiausia balsų rinko Šiaulių apskrityje, 16,84 proc. O mažiausiai rinkėjų balsų sulaukė Vilniaus apskrityje, 4,03 proc. Grafike sudėliojau kaip Lietuvos rinkėjai balsavo už artimas, kažkada buvusių bendrapartiečių Ramūno Karbauskio (LVŽS) ir Sauliaus Skvernelio (DS-VL) vadovaujamas partijas. Skaičiai rodo, kad daugelyje Lietuvos apskričių populiaresnė buvo LVŽS. Tik Alytaus ir Vilniaus apskrityse daugiau rinkėjų pasirinko DS-VL kandidatus.
Ketvirtoje vietoje esanti LP daugiausia balsų rinko Vilniaus apskrityje, 12,88 proc. Juos lėmė Vilniaus mieste balsavę rinkėjai. Dar nemažai jie gavo Kauno apskrityje, 7,66 proc. Kitose apskrityse rinko 3-6 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Grafike palyginau dviejų panašių, LP ir LS partijų, surinktus balsus Lietuvos apskrityse. 8 iš 10 Lietuvos apskričių populiaresnė buvo LP. O LS daugiau balsų surinko tik Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.
Penktoje vietoje DS-VL populiariausia buvo Alytaus apskrityje, 10,39 proc. O mažiausiai balsų rinko Utenos apskrityje, 4,83 proc. Kitose apskrityse rinko 5-6,5 proc. rinkėjų balsų.
Šešta likusi LLRA daugelyje Lietuvos apskričių rinko labai mažą procentą balsų, 0,2-0,5 proc. Kad gautų mandatą į Europos parlamentą lėmė Vilniaus apskrityje balsavę rinkėjai, 14,16 proc. Ypač daug rinkėjų už šią partiją balsavo Šalčininkų rajone, 85 proc. balsų.
Septintoje vietoje buvo TTS su Petru Gražuliu. Už juos aktyviausiai balsavo Tauragės apskrities rinkėjai, 9,42 proc. O mažiausiai gavo Vilniaus apskrityje, 2,62 proc. Kitose apskrityse rinko 5-8,5 proc. atėjusių rinkėjų balsų. Tai leido laimėti 1 Europos Parlamento mandatą.
Ir aštuntoje vietoje, gavę europarlamentaro vietą, buvo Liberalų sąjūdis. Už juos aktyviausiai balsavo Klaipėdos apskrityje, 6,73 proc. O mažiausiai balsų gavo Marijampolės apskrityje, 2,95 proc. Kitose Lietuvos apskrityse rinko 4-6 proc. atvykusių rinkėjų balsų.
Dar paminėsiu Lietuvos regionų partiją (LRP). JI liko pirma už brūkšnio. Iš viso surinko 5,15 proc. atėjusių balsuoti balsų. Daugiausiai balsų surinko Tauragės, 7,47 proc. ir Telšių, 7,45 proc., apskrityse. O mažiausiai gavo Utenos apskrityje, 4,24 proc. Kitose apskrityse rinko 5-7 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų. Noriu pastebėti, kad Širvintų rajone, kur merė Ž.Pinskuvienė, už LRP balsavo 46,3 proc. atėjusių rinkėjų.
O ką labiau rinkosi 6 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) rinkėjai? Šiuose miestuose aktyviau balsavo už Tėvynės sąjungą, Laisvės partiją, Liberalų sąjūdį, Žaliųjų partiją, Nacionalinį susivienijimą. Tuo tarpu regionuose aktyviau rinkosi Lietuvos socialdemokratus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją, Lenkų rinkimų akciją, Lietuvos regionų partiją, Tautos ir teisingumo sąjungą.
Išvada
Ar galima pagal šiuos rinkimus prognozuoti rudenį vyksiančius Seimo rinkimus? Kažkiek taip. Bet rudenį rinkimuose dalyvaus tikrai didesnis skaičius rinkėjų nei birželio 9 d. Todėl ką jie pasirinks sunku prognozuoti. Seimo rinkimuose dažniausiai būna švytuoklės principas, kas būna valdančioje koalicijoje, sekančius rinkimus paprastai pralaimi.
Galiu tik aprašyti rinkėjų pasirinkimo tendencijas, kurias pastebėjau iš šiais metais vykusių LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų:
- Didžiausias Lietuvos rinkėjų aktyvumas yra virš 65 m. Prezidento rinkimų 1 ture siekė 68 proc. Europos Parlamento 38 proc.
- Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviau balsuoja jaunesni, iki 44 m. Lietuvos piliečiai. O regionuose aktyvesni yra vyresnio amžiaus rinkėjai.
- Miestuose rinkėjai yra palankesni dešiniosioms politikos jėgoms – Tėvynės sąjungai, Laisvės partijai. Tai gali lemti, kad miestuose yra aktyvūs jaunesni rinkėjai.
- Lietuvos regionuose rinkėjai palankesni Lietuvos socialdemokratų partijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai. Ypač tas palankumas ryškus Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Marijampolės, Tauragės, Utenos apskrityse.
- Tauragės apskrityje rinkėjai yra palankūs tokiems politikams kaip R.Žemaitaitis, P.Gražulis.
- Šalčininkuose, Trakų rajonuose, Visagine rinkėjai yra lojalūs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Ir labai nemėgsta balsuoti už Tėvynės sąjungos kandidatus.
Duomenų šaltinis:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atviri duomenys. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys