Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) statistiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2025 m., Lietuvoje mažėja bendrojo ugdymo mokyklų skaičius, tačiau mokinių skaičius auga.

2024–2025 mokslo metais šalyje veikė 890 bendrojo ugdymo mokyklų, tai yra 186 mokyklomis mažiau nei 2018–2019 mokslo metais (tuomet jų buvo 1076). Tuo tarpu mokinių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 24 377 – nuo 335 358 iki 358 979.

Mokytojų skaičius Lietuvoje per 7 metus sumažėjo 680 – nuo 32 351 (2018–2019 m. m.) iki 31 671 (2024–2025 m. m.). 

Išsamią statistiką apie migraciją Lietuvoje galima rasti Europos migracijos tinklo (EMN) svetainėje emn.lt. Šį tinklą sudaro Europos Komisija ir EMN nacionaliniai informacijos centrai (EMN NIC), įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje.

Remiantis EMN skelbiama statistika nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 851 510: 264 016 dėl natūralaus prieauglio ir 587 494 dėl migracijos.

2025 m. vasario mėn. visuomenės nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ duomenimis ugniagesiais-gelbėtojais buvo labiausiai pasitikima Lietuvoje. Jų atliekamus darbus palankiai vertino 88,7 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų. Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje iš viso buvo gesinti 7667 gaisrai ir atlikti 16 293 gelbėjimo darbai.

„Registrų centro“ 2024 m. sausio 26 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena 174 333 vaikai 0-6 m. amžiaus ir 313 149 7-17 m. amžiaus.

0-6 m. vaikus augina 294 452 Lietuvos gyventojai. Didžiąją dalį šio amžiaus vaikų augina santuokoje esantys Lietuvos gyventojai, 219 313 (74,5 proc.). Mažiau 0-6 m. mažylių turi nesusituokę 50 791 (17,2 proc.), po to išsiskyrę asmenys 21179 (7,2 proc.) ir mažiausiai našliai turi mažamečių vaikų, 3169 (1 proc.)

Lietuvoje moters vardas Ona bei vyrų – Jonas ir toliau lieka populiariausi. O 2024 m. gimusių mergaičių populiariausias vardas buvo Amelija, berniukų Markas. Jie taip pat buvo populiariausi ir 2023 m. Viso 2024 m. Lietuvoje įregistruoti 25 599 gimę vaikai. (palyginus su 2023 m. 1055 mažiau). Dalis jų gimė užsienyje, bet registruoti Lietuvoje.

VĮ „Registrų centro“ skelbia duomenis ir apie Lietuvos gyventojų, nepriklauosmai nuo pilietybės, turimą šeiminį statusą. Duomenų analizei naudosiu duomenis apie pilnamečius asmenis, nes likę 0-17 m. Lietuvoje gyvenantys asmenys priklauso nevedusių/netekėjusių grupei.

2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje gyvena 3 053 452 asmenys (per metus sumažėjo 21 115 gyventojų). Iš jų 2 847 479 (93,2 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-11 404), 197 996 (6,5 proc.) turėjo kitos šalies (-5787) ir 7977 (0,3 proc.) nenurodė savo pilietybės (-3924). Per 2024 m. Lietuvoje įregistruoti 25 599 gimę vaikai (palyginus su 2023 m. 1055 mažiau), o mirė 39 525 asmenys (palyginus su 2023 m. 103 mažiau). Natūrali demografija – minus 13 926 asmenys.

Ssituaciją kiek pagerino teigiama migracija – 2024 metais daugiau Lietuvos gyventojų sugrįžo nei išvyko.

„Registų centro" atviri duomenys skelbia daug įvairios statistinės informacijos. Taip pat ir apie fizinių asmenų registrą, Lietuvoje gyvenančių asmenų statistiką pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamą šalies savivaldybę. Nurodyta, kad duomenys atnaujinami kas metus. Aš panagrinėsiu 2024 m. sausio 26 d. duomenis.

Kaip rodo VĮ „Registrų centras" skelbiami statistikos duomenys, Lietuvoje nuo 1900 iki 2024 m. sausio 1 d. Jonas yra populiariausias vyriškas vardas, o Ona – populiariausias moters vardas.