Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Taip pat trumpai aprašysiu savo patirtį mokant žemės mokestį bei surašysiu kiek mokėjo senelis už žemę 1927-1943 m.
2024 m. gegužės 12 ir gegužės 26 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Buvo 8 kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Igna Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Andrius Mazuronis.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2024 m. gegužės 12 d. rinkėjų skaičius buvo 2 401 807. Iš jų 57 proc. moterų. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimais, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 85 tūkst. Pagal amžiaus grupes registruota 18-29 m. 14 proc., 30-44 m. 26 proc., 45-64 m. 35 proc. ir virš 65 m. 25 proc. galinčių dalyvauti rinkimuose Lietuvos piliečių. Daugiausia rinkėjų buvo Vilniaus apskrityje, 795 306. O mažiausia Tauragės apskrity, 77 645.
Lietuvos Respublikos Valstybės biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti. Deja, 2015-2023 m. LR Valstybės biudžete per metus daugiau buvo išleidžiama nei surenkama.
Išsamią LR finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
Aš panagrinėsiu Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto išlaidų duomenis. Šio biudžeto lėšos skiriamos socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, ekonomikai, gynybai ir kitoms valstybės paslaugoms.
Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
2024 m. spalio 13 ir 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Juose dalyvavo 15 politinių partijų ir koalicijų. Lapkričio 3 d. vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Seimo rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad juos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavusi 52 mandatus.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal rinkimų apygardas, apskritis, miestus, regionus. Nuoroda: https://www.vrk.lt.
Lietuvos Respublikos Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą. Aš panagrinėsiu kiekvienos iš šių 3 kanceliarijų išlaidas nuo 2015 m. iki 2023 m..
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
2024 m. spalio 13 d. Lietuvoje bus renkami nauji Seimo nariai. Politinė rinkimų kampanija jau vyksta, todėl nusprendžiau paanalizuoti praėjusius ketverius Seimo rinkimus ir rasti kokius nors dėsningumus, kurie leistų prognozuoti šių metų rinkimus.
2019 m. gegužės 12 ir gegužės 26 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Buvo 9 kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Mindaugas Puidokas, Valdemar Tomaševski, Naglis Puteikis ir Valentinas Mazuronis.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2019 m. gegužės 12 d. rinkėjų skaičius buvo 2 487 417. Iš jų 54,5 proc. moterų. Pagal amžiaus grupes registruota 18-29 m. 17 proc., 30-44 m. 25 proc., 45-64 m. 35 proc. ir virš 65 m. 23 proc. galinčių dalyvauti rinkimuose Lietuvos piliečių. Daugiausia rinkėjų buvo Vilniaus apskrityje, 720 748. O mažiausia Tauragės apskrity, 86 354.
2024 m. birželio 9 d. vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje buvo renkama 11 europarlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 15 Lietuvos partijų ir koalicijų.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2024 m. birželio 9 d. rinkėjų skaičius buvo 2 387 327. Palyginus su 2024 m. gegužės 12 d. vykusiu LR Prezidento rinkimų 1 turu, rinkėjų skaičius sumažėjo 14 480.
Remiantis naujausiais „Sodra" 2026 m. vasario mėn. statistiniais duomenimis Lietuvoje apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 d. per mėnesį, skaičius buvo 1 171 040, 13 224 daugiau nei sausį, bet 984 mažiau nei prieš metus.
2026 m. vasarį vidutinis mėnesio uždarbis buvo 2436,68 eurai (11,41 euru mažiau nei sausį, bet 173,81 euru daugiau nei prieš metus). 2026 m. vasaį daugėjo apdraustųjų skaičius uždirbančių iki minimalios mėnesio algos (MMA=1153 eurai) – 172 363 (14,72 proc., 7309 daugiau nei sausį arba 7990 daugiau nei 2025 m. vasarį).