2024 m. gegužės 12 ir gegužės 26 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Buvo 8 kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Igna Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Vaitkus, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Andrius Mazuronis.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2024 m. gegužės 12 d. rinkėjų skaičius buvo 2 401 807. Iš jų 57 proc. moterų. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimais, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 85 tūkst. Pagal amžiaus grupes registruota 18-29 m. 14 proc., 30-44 m. 26 proc., 45-64 m. 35 proc. ir virš 65 m. 25 proc. galinčių dalyvauti rinkimuose Lietuvos piliečių. Daugiausia rinkėjų buvo Vilniaus apskrityje, 795 306. O mažiausia Tauragės apskrity, 77 645.
2024 m. LR Prezidento rinkimų 1 turas
1 ture balsavo 1 439 997 rinkėjai. Tai sudarė 59,95 proc. nuo visų registruotų. Palyginus su 2019 m. 1 Prezidento rinkimų turu, šiemet atėjo balsuoti 13 303 rinkėjais daugiau. Pagal lytis moterys aktyviau dalyvavo rinkimuose, 57 proc. balsavusių. Pagal amžiaus grupes aktyviausi buvo 65-74 m. rinkėjai, balsavo 69 proc. Šiek tiek mažiau 67 proc. balsavo virš 75 m. rinkėjai. Mažiausias aktyvumas buvo 18-29 m. rinkėjų, 49 proc. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimų 1 turu, aktyviau balsavo 65-74 m. rinkėjai (atėjo 27 464 daugiau), virš 75 m. rinkėjai (atėjo 2072 daugiau). O 18-29 m. rinkėjų nors balsavusių procentas, 49 proc., buvo didesnis nei 2019 m., 46 proc., bet balsavusių skaičius buvo mažesnis (atėjo 26 836 mažiau). Užtat 30-44 m. rinkėjų šiemet dalyvavo 14 264 daugiau nei prieš 5 metus.
Žiūrint pagal 6 didžiuosius miestus, juose registruoti 1 062 528 rinkėjai (42 676 daugiau nei 2019 m.), 44 proc. visos Lietuvos rinkėjų. 1 ture balsavo 655 503 6 didžiųjų miestų rinkėjai (43 282 daugiau nei 2019 m.). Tai sudarė 61,7 proc. nuo miestuose registruotų. Lyginant su visoje Lietuvoje rinkėjų aktyvumu, miestuose balsavo aktyviau. Pagal amžiaus grupes miestuose aktyviau balsavo 18-29 m. rinkėjai, 57,7 proc. (visoje Lietuvoje šios amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas buvo 49 proc.). Taip pat aktyvesni buvo 30-44 m. miestų rinkėjai, 60,3 proc. (visoje Lietuvoje šios amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas buvo 55 proc.). O 65-74 m. rinkėjai miestuose balsavo pasyviau, 67 proc. (visoje Lietuvoje šios amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas buvo 69 proc.). Dar mažesnis aktyvumas buvo virš 75 m. miestų rinkėjų, 62 proc. (visoje Lietuvoje šios amžiaus grupės rinkėjų aktyvumas buvo 67 proc.). Mano manymu, aktyvesnis jaunų piliečių balsavimas turėjo įtakos balsavimo rezultatams miestuose.
Suskaičiavus visus balsus, daugiausia 1 ture surinko G.Nausėda, 632 811, 43,95 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Jis laimėjo daugelyje apygardų. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimų 1 turu, šiemet gavo 196 403 balsų daugiau. 2 vietoje liko I.Šimonytė, 288 774, 20,05 proc. atėjusių balsuoti. Ji laimėjo Vilniaus mieste. Mano manymu, tam įtakos turėjo aktyvesnis jaunų rinkėjų balsavimas. Palyginus su 2019 m. Prezidento rinkimų 1 turu, I.Šimonytė šiemet neteko 152 043 balsų. Iš kitų kandidatų, penktoje vietoje likęs E.Vaitkus buvo populiariausias Šalčininkų, Visagino rinkimų apygardose. Mažiausiai balsų surinko G.Jeglinskas, 19 766, 1,37 proc. ir A.Mazuronis, 19 905, 1,38 proc.
Pabandžiau paanalizuoti kaip balsavo atskirų Lietuvos apskričių rinkėjai, už ką aktyviau balsavo 6 didžiųjų miestų rinkėjai. Ar rinkėjų balsavimui turėjo įtakos savivaldybių merų priklausymas partijoms.
2024 m. Prezidento rinkimų 1 turą laimėjęs G.Nausėda daugumoje apskričių gavo 49-52 proc. atėjusių balsuoti. Daugiausia surinko Alytaus apskrity, 51,7 proc. ir Marijampolės apskrity, 51,5 proc. O mažiausiai, 33,7 proc. balsų, G.Nausėda gavo Vilniaus apskrityje. Daugiausia tam įtakos turėjo Vilniaus m. Antroje vietoje likusi I.Šimonytė daugelyje apskričių rinko 10-20 proc. atėjusių rinkėjų balsų. Mažiausiai ji surinko Telšių apskrity, 10,6 proc. O daugiausiai gavo Vilniaus apskrity, 29,5 proc. balsavusių. Trečias likęs I.Vėgėlė visose Lietuvos apskrityse rinko panašų procentą balsavusių, 11-14 proc. Mažiausiai jis gavo Tauragės apskrity, 11,1 proc., o daugiausiai Šiaulių apskrity, 13,8 proc. Ketvirtoje vietoje esantis R.Žemaitaitis rinko 6-18 proc. atvykusių rinkėjų balsų. Jis buvo populiarus Tauragės apskrity, gavo 18 proc. atėjusių rinkėjų balsų. O mažiausiai balsų surinko Vilniaus apskrityje, 5,9 proc. Penktoje vietoje likęs E.Vaitkus daugelyje apskričių rinko 4-6 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Daugiausia jis gavo Vilniaus apskrityje, 10,6 proc, Utenos apskrityje, 8,9 proc. ir Klaipėdos apskrityje, 8,1 proc. Mažiausiai rinkėjų už E.Vaitkų balsavo Alytaus apskrityje, 4,2 proc. Šeštoje vietoje esantis D.Žalimas beveik visose Lietuvos apkrityse gavo 2-3 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Tik Vilniaus apskrityje surinko 4,7 proc. Tam įtakos turėjo Vilniaus m. Septintoje ir aštuntoje vietose likę A.Mazuronis ir G.Jeglinskas visose Lietuvos apskrityse rinko panašų 1-1,8 proc. balsavusių rinkėjų skaičiaus.
O ką labiau rinkosi 6 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) rinkėjai? Šiuose miestuose buvo 45,7 proc. Lietuvos rinkėjų. Jie 2024 m. Prezidento rinkimų 1 ture dalyvavo aktyviau nei visoje Lietuvoje, 60,9 proc. atvyko balsuoti. Taip pat ir miestų rinkėjų pasirinkimas skyrėsi nuo Lietuovs regionų rinkėjų. Didžiausi skirtumai buvo: už G. Nausėdą miestuose balsavo 38,4 proc. balsavusių, kai regionuose už jį balsavo 48,7 proc. Miesto rinkėjai palankiau vertino I.Šimonytę. Už ją balsavo 27,8 proc. miesto rinkėjų, o regionuose 13,5 proc. R.Žemaitaitį labiau rinkosi Lietuvos regionų rinkėjai, 11,6 proc., o miestuose jis sulaukė mažiau populiarumo, 6,4 proc. balsų. D.Žalimą palankiau vertino miestų rinkėjai. Čia jis surinko 4,5 proc. balsų, o regionuose gavo 2,8 proc. Kiti kandidatai ir miestuose, ir regionuose gavo panašų procentą atėjusių rinkėjų balsų.
Taip pat pabandžiau panagrinėti ar rinkimų rezultatui turėjo įtakos savivaldybių merų priklausymas tam tikrai partijai. Bet kažkokių dėsningumų neradau. Tik pavienėse rinkimų apygardose buvo išskirtiniai rinkėjų pasirinkimai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, kur meras priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, daugiausia balsų surinko E.Vaitkus, 39,9 proc. atėjusių balsuoti. Kelmės rajone, meras priklauso partijai „Laisvė ir teisingumas“, daug rinkėjų atidavė balsų R.Žemaitaičiui. Rinkimų apygardose, kur merai priklauso „Tėvynės sąjungai Lietuvos krikščionims demokratams“, rinkėjai buvo palankūs I.Šimonytei. O Vilniaus m. ji net laimėjo 1 turą, aplenkdama G.Nausėdą.
2 turas
2024 m. gegužės 26 d. vykusiame Prezidento rinkimų 2 ture dalyvavo mažiau, 1 196 001, 47,74 proc. rinkėjų. Palyginti su gegužės 12 d. vykusiu 1 turu, dalyvavo 244 tūkst. rinkėjų mažiau. Didžiausias rinkėjų aktyvumo skirtumas buvo miestuose: Vilniaus m., 2 ture atėjo 77 tūkst. rinkėjų mažiau., Kauno m. atėjo 30 tūkst. rinkėjų mažiau, Klaipėdos m. 2 ture atėjo 14 tūkst. rinkėjų mažaiu. Tik Neringos rinkimų apygardoje 2 ture dalyvavo 5 rinkėjais daugiau nei 1 ture.
O jeigu lyginti su 2019 m. Prezidento rinkimų 2 turu, šiemet 2 ture dalyvavo 146 093 rinkėjais mažiau.
Suskaičiavus balsus, Prezidento rinkimus didele persvara laimėjo G.Nausėda. Jis surinko 886 874, 74,15 proc. balsų. Laimėjo visose savivaldybėse. Antrąją vietą užėmusi I.Šimonytė gavo 291 054 balsus, 24,34 proc. Palyginti su 1 turu G. Nausėda papildomai gavo 254 063 balsų daugiau. O už I.Šimonytę 2 ture balsavo 2280 rinkėjų daugiau.
Pastebėjau įdomų faktą. 2024 m. Prezidento rinkimų 2 ture ir 2019 m. Prezidento 2 ture G.Nausėda gavo panašų skaičių rinkėjų balsų. Šiemet už jį balsavo 5 379 rinkėjais daugiau nei 2019 m. 2 ture. Tuo tarpu I.Šimonytė per 5 metus prarado didelę dalį balsų, šiemet už ją balsavo 152 340 rinkėjų mažiau palyginti su 2019 m. Prezidento rinkimų 2 turu.
2019 m. LR prezidento rinkimų analizė
Duomenų šaltinis:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atviri duomenys. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys