2019 m. gegužės 12 ir gegužės 26 d. vyko Lietuvos prezidento rinkimai. Buvo 9 kandidatai: Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Mindaugas Puidokas, Valdemar Tomaševski, Naglis Puteikis ir Valentinas Mazuronis.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2019 m. gegužės 12 d. rinkėjų skaičius buvo 2 487 417. Iš jų 54,5 proc. moterų. Pagal amžiaus grupes registruota 18-29 m. 17 proc., 30-44 m. 25 proc., 45-64 m. 35 proc. ir virš 65 m. 23 proc. galinčių dalyvauti rinkimuose Lietuvos piliečių. Daugiausia rinkėjų buvo Vilniaus apskrityje, 720 748. O mažiausia Tauragės apskrity, 86 354.
1 turas
1 ture balsavo 1 426 694 rinkėjai. Tai sudarė 57,37 proc. nuo visų registruotų. Iš jų 58 proc. buvo moterys. Kadangi registruotų moterų rinkėjų procentas buvo mažesnis, tai darau išvadą, kad moterys aktyviau balsavo. Pagal amžiaus grupes aktyviausi buvo 65-74 m. rinkėjai, balsavo 68 proc. Šiek tiek mažiau 65 proc. balsavo virš 75 m. rinkėjai. Mažiausias aktyvumas buvo 18-29 m. rinkėjų, 46 proc.
Dar noriu atkreipti, kad labai aktyviai balsavo lietuviai Lietuvos ambasadose, esančiose užsienio šalyse. Viso ten registravosi 61 144 rinkėjai. Iš jų balsavo 46 284, 76 proc. nuo registruotų.
Žiūrint pagal 6 didžiuosius miestus, juose registruoti 1 019 852 rinkėjai, 41 proc. visos Lietuvos rinkėjų. Iš jų 56,5 proc. moterų. Pagal amžiaus grupes 18-29 m. 16 proc., 30-44 m. 26 proc., 45-64 m. 34 proc. ir virš 65 m. 24 proc. rinkėjų.
1 ture balsavo 612 221 6 didžiųjų miestų rinkėjas. Tai sudarė 60 proc. nuo miestuose registruotų. Iš jų 58 proc. buvo moterys. Lyginant su visoje Lietuvoje rinkėjų aktyvumu, miestuose balsavo daugiau. Pagal amžiaus grupes aktyviausi buvo 65-74 m. rinkėjai, balsavo 67 proc. Šiek tiek mažiau 61 proc. balsavo virš 75 m. rinkėjai. Mažiausias aktyvumas buvo 18-29 m. rinkėjų, 54 proc. Bet buvo didesnis, palyginus su visos Lietuvos balsavusiais šio amžiaus rinkėjais, 46 proc. Taip pat aktyviau balsavo ir 30-44 m. miesto gyventojai. Mano manymu, aktyvesnis jaunų piliečių balsavimas turėjo įtakos balsavimo rezultatams miestuose.
Suskaičiavus visus balsus, daugiausia 1 ture surinko Ingrida Šimonytė, 31,31 proc. Daug rinkėjų balsų ji gavo Vilniaus ir Kauno miestuose. Mano manymu, tam įtakos turėjo aktyvesnis jaunų rinkėjų balsavimas. Antrą vietą užėmė Gitanas Nausėda. Jis surinko 30,94 proc. Jis laimėjo daugumoje Lietuvos savivaldybių. Iš kitų kandidatų, trečioje vietoje likęs Saulius Skvernelis buvo populiariausias Akmenės, Kelmės, Širvintų rajonuose. Valdemar Tomaševski buvo populiariausias Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Mažiausiai balsų surinko Valentinas Mazuronis, 0,65 proc.
2 turas
2019 m. gegužės 26 d. vykusiame prezidento rinkimų 2 ture dalyvavo mažiau, 53,88 proc. rinkėjų. Tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose atėjo daugiau rinkėjų nei 1 ture.
Suskaičiavus balsus, prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda. Jis surinko 881 495, 65,68 proc. balsų. Laimėjo visose savivaldybėse. Antrąją vietą užėmusi Ingrida Šimonytė gavo 443 394 balsus, 33,04 proc. Pastebėjau, kad beveik visi, kurie 1 ture rinkosi kitus, iškritusius kandidatus, 2 ture balsavo už Gitaną Nausėdą. O Ingrida Šimonytė Lietuvos savivaldybėse rinko panašų balsų skaičių kaip ir 1 ture.
2014 m. Prezidento rinkimai
2014 m. gegužės 11 d. rinkėjų skaičius buvo 2 553 335. Iš jų 54,6 proc. moterų. Pagal amžiaus grupes 18-24 m. 11 proc., 25-44 m. 33 proc., 45-64 m. 34 proc. ir virš 65 m. 22 proc. rinkėjų.
Rinkimuose dalyvavo 7 kandidatai: Dalia Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Valdemar Tomaševski, Artūras Zuokas ir Bronius Ropė.
1 ture balsavo 1 333 666 rinkėjai. Tai sudarė 52,23 proc. nuo visų registruotų. Iš jų 57 proc. buvo moterys. Pagal amžiaus grupes aktyviausi buvo 65-74 m. rinkėjai, balsavo 65 proc. Šiek tiek mažiau 59 proc. balsavo 55-64 m. rinkėjai. Mažiausias aktyvumas buvo 18-34 m. rinkėjų, 36 proc.
Per 1 turą daugiausia balsų surinko Dalia Grybauskaitė, 612 485, 45,92 proc. Antrą vietą užėmė Zigmantas Balčytis 181 659, 13,62 proc. rinkėjų balsų. Jie pateko į 2 turą.
2014 m. gegužės 25 d. vykusiame prezidento rinkimų 2 ture dalyvavo 1 212 374, 47,37 proc. Juose daugiausia balsų surinko Dalia Grybauskaitė, 701 999, 57,90 proc. O Zigmantas Balčytis surinko 486 214, 40,1 proc. rinkėjų balsų. Matome, kad, palyginus su 1 turo rezultatais, daugiau nei 300 000 balsų papildomai gavo Zigmantas Balčytis. O Dalios Grybauskaitės balsų skaičius padidėjo beveik 90 000, palyginus su 1 turu. Lietuvos Respublikos prezidente vėl buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė.
Apibendrinimas
Rinkimuose aktyviau dalyvavo moterys ir virš 55 metų Lietuvos piliečiai. Miestuose, palyginus su kitais regionais, aktyviau balsavo jaunesni, iki 40 m. rinkėjai. Taip pat jaunesni rinkėjai, ypač gyvenantys didžiuosiuose miestuose, balsavo skirtingai nei vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai.
Jaunesni 18- 44 m. Lietuvos piliečiai aktyviau dalyvavo 2019 m. prezidento rinkimuose (2014 m. 36 proc, 2019 m. 46 proc.).
Beveik visi, kurie 2019 m. prezidento rinkimų 1 ture balsavo už kandidatus, nepraėjusius į 2 etapą, pakartotiniame balsavime neatidavė balsų už I.Šimonytę 2019 m. Panašus atvejis vyko ir 2014 m. prezidento rinkimų 2 etape, kai 1 etape už iškritusius kandidatus balsavę žmonės, pakartotiniame balsavime rinkos D.Grybauskaitės oponenta, Z.Balčytį.
Naglis Puteikis ir Valdemar Tomaševski dalyvavo abiejuose 2014 m. ir 2019 m. prezidento rinkimuose. Bet jų populiarumas mažėjo. N.Puteikis 2014 m. surinko 124 333, 12 proc., o 2019 m. tik 11 302, 0,8 proc. V.Tomaševski 2014 m. gavo 109 659, 8,22 proc., o 2019 m. beveik dvigubai mažiau, 56 476, 3,96 proc.
2024 m. Prezidento rinkimai
2024 m. deklaruotas rinkėjų skaičius yra 2 390 619. Jis nuo 2019 m. sumažėjo daugiau nei 100 000. Rinkėjų sumažėjo beveik visose apygardose, išskyrus pajūryje esančias. Rinkėjų padaugėjo Neringos, Palangos rinkimų apygardose. Taip pat persiskirstė rinkėjai prie didžiųjų miestų, jei miestuose rinkėjų sumažėjo, tai tų miestų rajonuose padaugėjo. Pvz. Kauno m. savivaldybėje sumažėjo 6963 rinkėjų, Kauno raj. savivaldybėje jų 5943 padaugėjo.
Naujausi rinkėjų aktyvumo rezultatai balsuojant iš anksto. Gegužės 11 d. duomenimis, per 4 dienas balsavo 235 378 rinkėjai (10,10 proc. visų rinkėjų). Tai šiek tiek mažesnis skaičius nei 2019 m. Tada iš anksto buvo galima balsuoti 6 dienas ir tai padarė 260 529 (10,75 proc. visų rinkėjų).
2024 m. LR prezidento rinkimų analizė
Duomenų šaltinis:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atviri duomenys. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys