Lietuvos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos statistika 2024 m.

2025 m. vasario mėn. visuomenės nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ duomenimis ugniagesiais-gelbėtojais buvo labiausiai pasitikima Lietuvoje. Jų atliekamus darbus palankiai vertino 88,7 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų. Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje iš viso buvo gesinti 7667 gaisrai ir atlikti 16 293 gelbėjimo darbai.

2024 m. bendra statistika

Lietuvos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. iš viso buvo atlikti 23 960 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų. Į šį skaičių įėjo 7667 gesinti gaisrai (238 mažiau nei 2023 m.), 16 293 gelbėjimo darbai (1591 daugiau nei 2023 m.). Nuo 2011 m. gesintų gaisrų skaičius sumažėjo 1,6 karto, o atliktų gelbėjimo darbų padaugėjo daugiau nei 2,3 karto. Remiantis pateiktais statistiniais duomenimis, 2024 m. kilo mažiausiai gaisrų per 21 metus.

2024 m. Lietuvoje gaisruose ir kituose nelaiminguose įvykiuose žuvo 250 žmonių (28 mažiau nei 2023 m.), iš jų 7 nepilnamečiai. Traumuoti 347 žmonės (21 daugiau nei 2023 m.) ir išgelbėti 448 žmonės (51 mažiau nei 2023 m.), iš jų 51 nepilnametis.

Gesinti gaisrai 2024 m.

Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje kilo 7667 gaisrai.

2024 m. miestuose užgesinti 3763 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3904 (51 proc.). Palyginti su 2023 m., pernai gaisrų miestuose kilo 4 daugiau, o kaimo vietovėse – 242 mažiau.

2024 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2308 gaisrai) ir Kauno (1372) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (281) apskrityje. Gaisrų skaičius, palyginti su 2023 m., sumažėjo Utenos (-16,7 proc.), Telšių (-12,6 proc.), Alytaus (-8,6 proc.), Klaipėdos (-8,4 proc.), Kauno (-6,7 proc.), Panevėžio ( 4,8 proc.), Tauragės (-4,4 proc.), Šiaulių (-1,0 proc.), Marijampolės (-0,9 proc.) apskrityse, o daugiau kilo tik Vilniaus (+7,2 proc.) apskrityje.

Pernai užregistruoti 133 melagingi pranešimai (3 mažiau nei užpernai) ir 6054 nepagrįsti iškvietimai. Palyginti su 2023 metais, nepagrįstų iškvietimų padaugėjo 504.

Gaisruose žuvę ir išgelbėti žmonės

2024 m. Lietuvoje gaisruose žuvo 85 žmonės (15 mažiau nei 2023 m.), iš jų 2 vaikai, o 178 gyventojai patyrė traumą.

2024 m. gaisrai, kilę dėl neatsargaus rūkymo, nusinešė 29 žmonių gyvybes (13 mažiau nei 2023 m.), 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (-6), 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (+3), 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (0), 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (-1).

Statistika rodo, kad gaisruose žūstančių vaikų skaičius nuolat mažėjo nuo 2015 m., kai žuvo šeši vaikai, iki 2019 metų, kai vaikų aukų pavyko išvengti. Deja, 2024 metais gaisruose žuvo 2 vaikai (2023 m. – 2 vaikai). Pernai kilo du gaisrai, kuriuose žuvo po vieną vaiką.

2024 m. daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (25 gyventojai), Panevėžio (11), Kauno (11) ir Klaipėdos (8) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (4) apskrityse.

2024 m. miestuose žuvo 32 (38 proc. žuvusiųjų) gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 53 (62 proc.). 3763 gaisrai (49 proc. visų gaisrų) užgesinti miestuose, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3904 (51 proc.).

Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,9 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 55 vyrai, 27 moterys, o trijų žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.

Daugiausia žmonių pernai žuvo sausio (15 gyventojų), vasario (12) ir gruodžio (11) mėnesiais, esant šaltajam laikotarpiui bei šildymo sezono metu, o mažiausiai – gegužės ir liepos mėnesiais (po 2), kai gyventojai daugiau laiko praleidžia lauke.

Tragiškiausias praėjusių metų gaisras, pasiglemžęs tris žmonių gyvybes, kilo antradienį, vasario 20 osios vakarą, Kupiškio rajone, Alizavos seniūnijoje, Miliūnų kaime. Gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi.

2024 metais gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, iš jų 6 vaikus (2023 metais – 160, iš jų 5 vaikus).

Pernai 43 gyventojai buvo išgelbėti Vilniuje (iš jų 1 vaikas), 11 – Ukmergės rajone, 8 – Klaipėdos mieste, po 7 – Druskininkų (iš jų 1 vaikas) ir Marijampolės (iš jų 3 vaikai) savivaldybėse, 6 – Kauno mieste, 5 – Vilkaviškio rajone, po 4 – Kauno rajone (iš jų 1 vaikas), Šiaulių mieste ir Šilutės rajone.

130 žmonių (2023 m. – 154) buvo išgelbėti, kai ugniagesiai dirbo su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – KOAA). 1192 gyventojai (2023 m. – 844), kurių gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus, buvo evakuoti iš pavojingos gaisro zonos.

2024 m. balandžio 6-osios vakarą, 20.51 val., gaisras kilo Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų miestelyje. Daugiabučiame name, antrajame aukšte, atvira liepsna degė butas. Iki atvykstant ugniagesiams, iš jo kaimynai išvedė žmogų, kuris buvo perduotas greitosios pagalbos medikams. Ugniagesiai evakavo 11 gyventojų. Dar 12 gyventojų iš kitų butų į lauką palydėjo policijos pareigūnai. Gaisro metu išdegė butas, aprūko kaimyniniai butai ir bendrojo naudojimo laiptinė. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Pagrindinės 2024 m. kilusių gaisrų priežastys

Pagrindinės 2024 m. kilusių gaisrų priežastys:

1. Pašalinis ugnies šaltinis – 1471 gaisras, 19,2 proc. 21 mažiau nei 2023 m. Dažniausia gaisrų priežastis atvirosiose teritorijose.
2. Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi –  1369 gaisrai, 17,9 proc., 217 mažiau nei 2023 m.
3. Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai – 1070 gaisrų, 14,0 proc., 99 mažiau nei 2023 m. Dažniausia gaisrų priežastis gyvenamosios paskirties pastatuose.
4. Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai – 793 gaisrai, 10,3 proc., 14 daugiau nei 2023 m. Dažniausia gaisrų priežastis gamybos ir pramonės paskirties pastatuose. Taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatuose.
5. Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai – 563 gaisrai, 7,3 proc., 60 daugiau nei 2023 m. Dažniausia gaisrų priežastis transporto priemonėse.
6. Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas – 298 gaisrai, 3,9 proc. 58 mažiau nei 2023 m.
7. Tyčinė žmonių veikla (padegimai) – 258 gaisrai, 3,4 proc., 8 mažiau nei 2023 m.
8. Neatsargus rūkymas – 236 gaisrai, 3,1 proc., 14 daugiau nei 2023 m.  Dažniausia gaisrų priežastis, dėl kurios žuvo žmonės.
9. Savaiminis medžiagų užsidegimas – 217 gaisrų, 2,8 proc., 5 daugiau nei 2023 m.
10. Šiukšlių, buitinių atliekų deginimas – 195 gaisrai, 2,5 proc., 47 daugiau nei 2023 m.

Gelbėjimo darbai Lietuvoje 2024 m.

Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis 2024 m. Lietuvoje buvo atlikti 16 293 gelbėjimo darbai. Palyginti su 2023 m., jų skaičius padidėjo 1590. Imant didesnį laikotarpį duomenys rodo, kad kasmet gelbėjimo darbų atliekama vis daugiau, ir 2024 m. buvo užfiksuotas didžiausias nuo 2011 metų skaičius. 2011 m. atlikti 6928 gelbėjimo darbai, o 2024 m. daugiau nei 2,3 karto daugiau.

Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pernai pavyko išgelbėti 338 gyventojus (2023 m. – 368), iš jų 46 vaikus (32).

2024 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta balandžio (1496) ir liepos (2863) mėnesiais, kai buvo ypač išaugęs pagalbos buityje darbų poreikis (šiais mėnesiais atlikti 4359 pagalbos buityje darbai, iš kurių 1487 darbai, arba 67 proc., – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų ir kitų vėjo ar lietaus padarinių šalinimas). Mažiausiai gelbėjimo darbų ugniagesiai pernai atliko sausio (1076), vasario (1014) ir kovo (1029) mėnesiais.

2024 m. ugniagesių-gelbėtojų gelbėjimo darbai klasifikuojami į:

1. Pagalba buityje – 7256 gelbėjimo darbai, 44,5 proc. 1045 daugiau nei 2023 m.
2. Pagalba spec. tarnyboms – 5134 gelbėjimo darbai, 31,5 proc., 300 daugiau nei 2023 m.
3. Darbai transporto avarijose – 1800 gelbėjimo darbų, 11 proc., 178 daugiau nei 2023 m.
4. Cheminės avarijos ir radiaciniai incidentai – 784 gelbėjimo darbai, 4,8 proc., 60 daugiau nei 2023 m.
5. Budėjimas sprogmenų nukenksminimo metu – 653 gelbėjimo darbai, 4 proc., 16 daugiau nei 2023 m.
6. Darbai vandenyje – 403 gelbėjimo darbai, 2,5 proc., 16 daugiau nei 2023 m.
7. Kiti darbai – 263 gelbėjimo darbai, 1,6 proc., 25 mažiau nei 2023 m.

Gelbėjimo darbai pagal klasifikaciją

Ugniagesiai gelbėtojai 7256 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3541 darbas – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 2023 m. atlikti 2835 techninės pagalbos darbai.

Iš techninės pagalbos darbų dažniausiai buvo atliekamas užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas – 3116 darbų (palyginti su 2023 m., jų skaičius išaugo 27,8 proc.). Šių darbų skaičius ypač buvo išaugęs balandžio (atlikti 376 darbai), liepos (1555) ir lapkričio (325) mėnesiais.

5134 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 3144 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

1800 kartų ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 137 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 32 žuvusiuosius. Pernai, palyginti su užpernai, ugniagesiams gelbėtojams darbų transporto avarijose skaičius išaugo 11,0 proc. Palyginti su 2019-2023 m. darbų transporto avarijose vidurkiu (1658 darbai), pernai jų skaičius išaugo 8,6 proc.

403 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 120 skenduolių (2023 m. – 99), iš jų 5 vaikus (3), bei išgelbėjo 31 gyventoją (42).

Ugniagesiams 88 kartus teko rinkti gyvsidabrį, 784 kartus likviduoti cheminius incidentus, 653 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 25 kartus dirbti aukštyje bei 150 kartų atlikti kitus gelbėjimo darbus.

Duomenų šaltinis: 

https://pagd.lrv.lt/lt/statistika/ – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys.

Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.